Briuselis. Rusijos karas Ukrainoje sudavė smūgių Europos agrariniam sektoriui, ypač išaugus energijos ir azoto trąšų kainoms.

Siekdama švelninti situaciją, Europos Komisija kovą aktyvavo Bendrosios žemės ūkio politikos krizių fondo lėšų (500 mln. Eur) panaudojimą – pirmą kartą nuo 2013 m., kai ši priemonė sukurta, rašo „Farm Europe“.

Europos Komisija taip pat leido valstybėms narėms prisidėti prie paramos žemės ūkiui nacionalinėmis pagalbos priemonėmis:

• finansuoti pagalbą iš krizės rezervo nacionalinėmis lėšomis santykiu 2:1, t. y. papildomai 1 mlrd. eurų;
• patvirtinti nacionalinės pagalbos programas pagal laikinąją valstybės pagalbos krizių sistemą (TCF) Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, pakeliant paramos kartelę vienam ūkiui iki 250 tūkst. eurų.

Nacionalinės de minimis pagalbos (ji gali būti skiriama be išankstinio Europos Komisijos leidimo) viršutinė riba per 3 metus padidinta iki 25 tūkst. eurų.

Valstybės narės pasinaudojo lankstumu

Valstybės narės informavo Europos Komisiją apie beveik 20 programų, skirtų 2022 m. žemės ūkiui, įgyvendinimą. Bendra jų suma siekia 4 mlrd. eurų. Tai sudaro 10 proc. tiesioginės pagalbos sumos. Dalis šios pagalbos (maždaug trečdalis) panaudota, siekiant kovoti su išaugusiomis trąšų kainomis dėl labai netolygaus geografinio ir sektorinio pasiskirstymo.

Italijos, Švedijos, Lenkijos, Austrijos ir Bulgarijos (šios šalys lentelėje pažymėtos rusva spalva) žemės ūkį pasiekė gerokai daugiau lėšų nei prarado dėl infliacijos, todėl ši parama tapo daugiau nei paprasta kompensacija ūkininkams už ekonominius nuostolius ir tiesioginių išmokų vertės praradimą. Tokio lygio paramos žemės ūkiui kitose valstybėse narėse nėra, todėl atsiranda didelių iškraipymų.

Antroji šalių grupė (lentelėje – žalsva spalva), įskaitant Nyderlandus, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Estiją, Slovėniją ir Vengriją, iš dalies kompensavo žalą, tačiau žemės ūkio nepavertė vienu iš pagrindinių sektorių, kuriam suteikta pirmenybė dėl krizės, susijusios su karu Ukrainoje.

Trečioji valstybių narių grupė (lentelėje pažymėtos gelsva spalva) – tai šalys, kurios irgi stipriai nukentėjo nuo krizės, bet negebėjo suteikti didelės paramos savo žemės ūkio sektoriui dėl politinių ar finansinių priežasčių. Visų pirma tai ypač pasakytina apie Čekiją, Graikiją, Belgiją ir Daniją.

* Šioje lentelės dalyje neatsižvelgta į nacionalinį žaliojo perėjimo paramos planą Nyderlanduose. ** Šioje lentelės dalyje tik iš dalies atsižvelgta į Vokietijos žemės ūkio skėčio principo schemos komponentus. Šaltinis – Europos Komisija, 2022 m. spalis

Lentelėje pateikti skaičiai tik iš dalies parodo realią įvairių valstybių narių suteiktą pagalbą, kuri gerokai viršija tik tas žemės ūkio programas, apie kurias pranešta pagal Laikinųjų krizių sistemą.

Viena vertus, daugiau kaip 450 mlrd. Eur valstybės pagalbos suteikta pagal pagrindines programas, skirtas visai ekonomikai, siekiant kovoti su karo Ukrainoje padariniais, jos susijusios su žemės ūkiu. Tai neapima 200 mlrd. Eur programos, apie kurią jau paskelbė Vokietija.

Dar reikia įvertinti Europos skubios pagalbos, skirtos kovai su COVID-19, sumą, kurią ES šalys paskirstė ne pagal Europos lygmeniu koordinuotą programą.

Be beveik 4 mlrd. Eur pagalbos žemės ūkio sektoriui Ukrainos karo kontekste, valstybės teikė pagalbą žemės ūkiui pagal likusias programas, susijusias su COVID-19 pandemija. 2022 m. tam išleista 850 mln. Eur, valstybių pagalbos intensyvumas sudaro 12 proc. pirmojo ramsčio sumos.

Siekiant teisingos analizės, reikėtų paminėti ir 25 mlrd. Eur sumą, kurią Nyderlandai skyrė pagal savo nacionalinį žemės ūkio pereinamojo laikotarpio planą, t. y. 2 mlrd. Eur per metus.

***

Tam, kad būtų išvengta didelių ekonominių iškraipymų, o parama žemės ūkiui skirstoma sąžiningai ir teisingai, būtina apsvarstyti pagalbos didinimą nacionaliniu, o ne Bendrijos lygmeniu. Krizės rezervas parodė ir savo naudingumą, ir neadekvatų biudžeto paskirstymą Europos Sąjungos mastu kilus sukrėtimui, kuris paveikė visų šalių žemės ūkio sektorių.

Nacionaliniu lygmeniu išleistų finansinių sumų analizė rodo, kad būtina labai aiškiai perskaičiuoti krizės rezervą, jog galėtų tapti pagrindiniu Europos žemės ūkio sektoriaus solidarumo svertu, leidžiančiu derinti reagavimą ir teisingą pagalbą valstybėms narėms ir jų agrariniams sektoriams. Naujosios BŽŪP lankstumas leidžia tai padaryti.