Briuselis. Pandemija privertė valstybes stabdyti ekonominę veiklą, kad apsaugotų gyvybes. Koks turėtų būti ES žemės ūkio politikos atsakas ir ko šiame etape reikėtų vengti?

„Farm Europe“ paskelbtame ekspertiniame požiūryje į šiandienos problemas pabrėžiama, kad visoms didžiosioms krizėms būdingi neigimo, kaltinimo ir perkainavimo momentai. Pasaulis išgyvena didelę ir precedento neturinčią krizę. Krizę, kurios metu valstybės nusprendė stabdyti ekonominę veiklą, kad apsaugotų gyvybes. Deja, daugelis vis dar neigia pražūtingą krizės poveikį žemės ūkiui.

Skaitytojams pristatome „Farm Europe“ požiūrį į tai, koks turėtų būti visapusiškas ES žemės ūkio politikos atsakas į krizę ir ko šiame etape reikėtų vengti bet kokia kaina.

Europos Komisija pareiškė norą persvarstyti daugiametę finansinę programą. Prisiminkite, kad pirminiame pasiūlyme Bendrosios žemės ūkio politikos realus biudžetas buvo sumažintas 12 proc.

Dabartinė krizė parodė vieną dalyką: mums reikalingas ap(si)rūpinimo maistu saugumas. Kai kurios trečiosios šalys paskelbė maisto eksporto ribojimus. Kokia būtų situacija ES, jei trūktų maisto atsargų?

„Farm Europe“ sutinka su tais, kurie pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumo negalima deleguoti kažkam kitam ir kad BŽŪP yra ne vien ūkininkų, bet ir ES piliečių naudai vykdoma politika.

Saugiai apsirūpinti maistu atskirame regione neįmanoma

Apsirūpinimo maistu saugumas vietos lygiu yra neįmanomas, tikslą galima pasiekti tik ES mastu. „Farm Europe“ nepritaria siaurai ir klaidingai koncepcijai, pagal kurią kiekvienas regionas šioje srityje turėtų veikti savarankiškai, nes tai tiesiog neįmanoma ir nepageidautina. Tik aukštesniu lygiu, tokiu kaip ES su veikiančia vidaus rinka, galima pasiekti realų aprūpinimo maistu saugumą.

Taip pat nepritariama minčiai, kad ES neturėtų prekiauti su likusiu pasauliu, nes galima gauti naudos iš prekybos ir naudotis jos ekonomine nauda nepakenkiant maisto saugumui.

Pakeisti nepalankų požiūrį į žemės ūkio rėmimą

Reikia pakeisti nepalankų požiūrį į žemės ūkį ES finansinėje programoje. ES žemės ūkis yra Europos piliečių aprūpinimo maistu pagrindas, net kai didžioji ekonomikos dalis neveikia. Vis dėlto agrarinis sektorius susiduria su sunkumais dėl sumažėjusios paklausos ir paklausos pokyčių, susijusių su prekybos nutraukimu, ir artimiausiu metu sumažėsiančia daugelio europiečių ir pasaulio vartotojų perkamąja galia. Blogiausias dalykas, kurio „reikia“ ES žemės ūkiui, tai tolesnis paramos sumažinimas. Kai gelbėjimosi liemenės yra metamos visoms ekonomikos šakoms, būtų neatsakinga sumažinti paramą žemės ūkiui.

NE gamybos naštos didinimui

„Farm Europe“ pažymi, kad bendrijai nereikia politinių priemonių, didinančių maisto gamybos naštą ES. Nereikia strategijos „nuo lauko iki stalo“ arba biologinės įvairovės strategijos, kurios tik padidina sąnaudų naudojimo ribojimus, mažina žemės ūkio plotus ir našumą bei mažina ir taip mažas ūkininkų pajamas.

„Farm Europe“ nori būti visiškai suprasta: mano, kad ES politika turėtų prisidėti prie tolesnės aplinkos apsaugos ir kovoti su klimato kaita. Bet tai turi būti daroma kartu gerinant ūkininkų ekonominę padėtį ir užtikrinant aprūpinimą maistu.

Kai kurių ekspertų teigimu, biologinės įvairovės tikslams skirtos žemės padidinimas iki 10 proc. ir ekologinei produkcijai skirtos žemės padidinimas iki 30 proc. sumažintų ES maisto gamybą net 15 proc. Sumažinus pesticidų ir trąšų naudojimą bei nepateikiant ūkininkams investicijų ir technologijų rinkinio tam, kad būtų pasiekti reikšmingi aplinkosaugos tikslai, bus sukeltas tolimesnis kainų mažėjimas ir išaugs ekonominės ūkininkų bėdos.

Ko mums reikėtų

Taigi logiškas „ko mums reikėtų“ paketas turi būti skirtas skatinti tinkamas investicijas į žemės ūkį – tas, kurios sumažina aplinkosauginį pėdsaką ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir tuo pat metu išlaiko ar plečia žemės ūkio gamybą, užtikrina maisto saugą ir palaiko ūkininkų pragyvenimą.

Būtina sustiprinti sektoriaus atsparumą. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas jau ėmėsi iniciatyvos siūlyti, kad būtų sukauptas gerai finansuojamas BŽŪP krizės rezervas. Taip pat būtina patvirtinti priemones ir suteikti įgaliojimus greitai įsikišti krizės atvejais, kad pasinaudojus išskirtinėmis priemonėmis ir papildomo draudimo įrankiais bei investiciniais fondais galima būtų teigiamai paveikti situacijas.

COVID-19 krizė paliks randų ir turime pasimokyti iš ankstesnės patirties, kuri parodė, kad dabartinės BŽŪP krizių valdymo priemonės nėra pakankamai geros. Naujausia pieno, vaisių ir daržovių produktų krizė liudija problemas, su kuriomis anksčiau susidūrėme, ir reikalauja didelių ekonominių ir biudžeto išlaidų.

„Farm Europe“ pažymi, jog nereikia sėdėti ir laukti, kol krizė ištiks pieno, jautienos, vyno, vaisių ir daržovių, cukraus, etanolio ar bet kurį kitą sektorių. Gėlių ir dekoratyvinių augalų gamintojai jau susiduria su didžiuliais sunkumais. „Farm Europe“ ragina sprendimus priimančius asmenis, ypač Europos Komisijoje, pakeisti pavarą ir tapti iniciatyviais, o ne reaktyviais.

***

„Farm Europe“ yra daugiakultūris minčių ir idėjų generavimo tinklas, kurio tikslas - skatinti mąstymą apie kaimo ekonomiką. Jo dalyviai laikosi nuomonės, kad tinklų kūrimas ir idėjų konfrontacija gali generuoti ir pasiūlyti sprendimų priėmėjams ambicingas, novatoriškas ir į ateitį orientuotas politines alternatyvas.

MŪ inf.