Vilnius. Lietuvoje bendroji žemės ūkio politika iš dalies jau remia dirvožemio anglies kaupimo praktikas, bet kol kas jos taip neįvardijamos. Specialistų teigimu, šios praktikos ūkininkams suteiks papildomų pajamų, padės geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, tačiau turi ir rizikų.

Pernai Europos Komisija (EK) pristatė anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvą. Šių metų pabaigoje EK ketina pateikti reglamentą anglies kaupimui Europoje sertifikuoti.

Būtina pasirengti diegti šią praktiką ateityje. Todėl Lietuvos kaimo tinklas (LKT) pristatė šiemet vykdyto projekto „Anglies kaupimo potencialo vertinimas Lietuvoje“ rezultatus. Į nuotolinį renginį prisijungė daugiau kaip 50 klausytojų, dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Ką numato Europos Komisija?

EK, siekdama paskatinti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškų sektorius imtis veiksmų dėl klimato kaitos, 2021 m. išleido Tvarių anglies ciklų komunikatą, kuriame pristatė anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvą. Ja siekiama paskatinti žemės valdytojus pereiti prie tvaresnių žemės valdymo praktikų ir jiems už tai atlyginti. Tokiu būdu  gyvojoje biomasėje, negyvoje organinėje medžiagoje ir dirvožemyje anglies būtų sugeriama daugiau. Be to, į atmosferą išsiskirtų mažiau anglies dioksido.

Ūkininkauti kaupiant anglį reikia laikantis biologinei įvairovei ir visam gamtiniam turtui palankių ekologinių principų.  

Trys pagrindiniai principai

Anglies ūkininkavimo principus ir galimybes pristatė LKT žaliojo kurso politikų specialistė Aira Pauliukėnaitė ir biologinės įvairovės bei ekosistemų atkūrimo specialistė Gabija Tamulaitytė.

„EK kalba apie gamta grįstus sprendimus, kurie padeda anglies dioksidą pasiimti iš atmosferos ir kartu sumažinti į atmosferą išsiskiriantį jo kiekį. Siekiant pasiruošti EK rengiamam reglamentui dėl anglies kaupimo sertifikavimo Europoje ir toliau vystant anglies kaupimo ūkininkavimo koncepciją, svarbu įvertinti tokio ūkininkavimo pritaikymo potencialą mūsų šalyje“, – sakė A. Pauliukėnaitė.

Pasak jos, šis ūkininkavimo tipas pristatomas kaip žaliojo verslo modelis, kai žemės valdytojams atlyginama už tai, kad perėjo prie tvarių ūkininkavimo praktikų, pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo, tausojamojo žemės dirbimo, miško veisimo, agrarinės miškininkystės, durpynų ir šlapynių atkūrimo.

Kalbant apie anglies kaupimą, pirmiausia reikia užtikrinti 4 svarbius aspektus: papildomumą (angl. additionality), ilgalaikiškumą (angl. permanence), atsargumą (angl. precautionary) ir reikšmingos žalos nedarymą (angl. do no significant harm). 

Šiais principais siekiama išvengti neigiamo poveikio vietinei biologinei įvairovei ir ekosistemoms. „Jeigu paimame ir kaupiame anglį, mes tai turime daryti ilguoju laikotarpiu. Labai svarbu užtikrinti, kad anglis vėl neišsiskirtų į atmosferą“, – sakė A. Pauliukėnaitė.  

Anglies kaupimo praktikos

G. Tamulaitytė detaliau supažindino su galimomis anglies kaupimo praktikomis. Jų yra keturios.

Žemės valdymas. Šiuo atveju būna viešasis finansuotojas, ūkininkams pinigai išmokami už tam tikrą veiklą. Pavyzdžiui, už neariminę žemdirbystę, ražienas per žiemą. Ūkininkas teikia ataskaitas. Pasak pranešėjos, tokios schemos gana paprastos, nes nežiūrima į konkretų sukauptos anglies kiekį. Atlyginama už tai, kad taikoma ši praktika.

Maisto grandinės. Šioje praktikoje dalyvauja žemės ūkio maisto kompanijos, kurios superka produktus iš augintojų ir gali nuspręsti, kad tiekėjams sumokės papildomai už tai, kad naudos tvarias praktikas, kurios kaupia anglį. Tokiu atveju įmonės dažnai atlieka patikras. Galutinis vartotojas už produktus sumoka šiek tiek daugiau.

Pasak G. Tamulaitytės, Europoje šių schemų jau atsiranda, Lietuvoje jos dar nepopuliarios. Minėtų praktikų minusas – procesas nėra visiškai skaidrus, nes pagrindinė atsakomybė tenka žemės ūkio maisto kompanijoms, kurios gali turėti savų interesų. Todėl reikėtų audito, kuris užtikrintų procesų skaidrumą.

Savanoriška anglies rinka su tarpininkais. Pasak pranešėjos, šios schemos populiarios Europoje, jų atsiranda vis daugiau, nes jas galima lengvai pritaikyti prie vietinių poreikių. Tarpininkai organizuoja įvairius projektus ir padeda žemės valdytojams gauti pinigų už sukauptą anglį.

Pavyzdžiui, organizuojamas miško atsodinimo ar pelkės atkūrimo projektas. Paskaičiuojama, kiek kainuoja atkurti, kiek anglies ta pelkė sukaups. Viskas paverčiama anglies kreditu ir jis parduodamas privatiems asmenims arba įmonėms.

Pasak G. Tamulaitytės, projektų gali būti įvairių. Ji pabrėžė, kad tai nėra tapatus procesas Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai.

Sertifikavimo mechanizmai. Pasak pranešėjos, šios schemos principas panašus į ankstesnę, tačiau šiuo atveju veikia didelės tarptautinės įmonės ir organizacijos. Jos nustato standartą ir gali sertifikuoti kitus mažesnius projektus, užtikrinti skaidrų ir aptikimą procesą. Standartais gali naudotis tiek ūkininkai ar žemės savininkai, tiek organizacijos, kurios nori dirbti su žemdirbiais, sertifikuoti anglies kreditus ir juos parduoti savanoriškoje rinkoje. Ūkininkai įgyvendina klimato kaito švelninimo priemones pagal patvirtintas metodikas, kad gautų kreditus (kompensavimui).

Pasak G. Tamulaitytės, dabar atsiranda vis daugiau įvairių anglies kaupimo schemų, o tam, kad suprastume, kuri iš jų patikima, reikia daug domėtis. Tad tarptautiniai sertifikavimo mechanizmai šiai veiklai suteikia daugiau patikimumo.

Ne tik nauda, bet ir rizika

Kalbant apie anglies kaupimo praktikas, reikia žinoti ne tik apie jų naudą, bet ir galimas rizikas.

„Bendra anglies kaupimo ūkininkavimo nauda įvairi. Pirmiausia tai papildomos pajamos žemės valdytojams: jie gali gauti papildomų išmokų, brangiau parduoti produktus. Aišku, tai ir geresnis prisitaikymas prie klimato kaitos, emisijų mažinimas, anglies dioksido pašalinimas iš atmosferos ir jos kaupimas dirvožemyje, geresnė agroekologinė dirvožemio būklė, vandens apsauga, efektyvesnis išteklių naudojimas“, – naudas vardijo G. Tamulaitytė.

Tačiau, yra ir rizikų. Viena jų – trumpalaikiai rezultatai. Kyla pavojus, kad tikslai nebus pasiekti dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, sausros, gaisro ar kenkėjų antplūdžio. Arba ūkininkas, kuris nusprendė kaupti dirvožemio anglį, nuspręs veiklos toliau netęsti ir pan.

Kita rizika, pasak pranešėjos, kad nesukuriamas papildomumas, t. y. nėra papildomo poveikio, kuris nėra privalomas taikant kitas priemones.

Trečioji rizika – nepatikimos schemos arba vadinamasis žaliasis smegenų plovimas. Kyla pavojus ir dėl dvigubo mokėjimo arba skatinimo, dvigubos apskaitos, kai už tą pačią veiklą sumokama dvigubai iš kelių skirtingų fondų. Galima ir žala aplinkai dėl netinkamai taikomos praktikos, pavyzdžiui, kai daugiametėje pievoje nusprendžiama pasodinti mišką.

„Lietuvoje jau turime pilotinių projektų, atsiranda ir suinteresuotų veikėjų iš užsienio, norinčių vykdyti anglies ūkininkavimo schemas. Šiuo atveju svarbu nepamiršti naudos ir rizikos“, – baigdama pristatymą sakė G. Tamulaitytė.

Laukia ilgas kelias

Taigi, egzistuoja įvairios anglies kaupimo ūkininkavimo schemos. Kaip pastebėjo pranešėjos, Lietuvoje iš dalies bendroji žemės ūkio politika jau remia dirvožemio anglies kaupimo praktikas, nors kol kas jos neįvardijamos.

Po pristatymo kritikos pažėrė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas. Pasak jo, pristatymas gana teorinis, trūksta konkretumo.

„Projekto tikslas nebuvo įvertinti anglies kaupimo variantus, o tiesiog suprasti, kaip anglies ūkininkavimas gali atrodyti praktiškai, kokie yra pagrindiniai elementai, susipažinti su jais“, – paaiškino A. Pauliukėnaitė.

O kas toliau? Kaip sakė pristatymą apibendrindama žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė, lapkritį laukiama EK pasiūlymo dėl anglies ūkininkavimo reglamento. Tai suteiks daugiau informacijos, kaip šis sektorius turėtų vystytis toliau.

„Labai nauja, nelengva, yra daug niuansų. Dar daug išmoksime, kol tam tikri sprendimai bus priimti. Tačiau primenu, kad pirmiausia reikia galvoti, kaip mažinti emisijas“, – pastebėjo K. Simonaitytė.

Anglies kaupimo praktikos kol kas savanoriškos. Pasak K. Simonaitytės, turime kaupti žinias, konsultuotis, dalyvauti pilotiniuose projektuose naudai įvertinti ir rizikai apskaičiuoti.