Vilnius. Dėl griežtėjančių reikalavimų po kelerių metų rinkoje neliks nemažos dalies pesticidų. Ar bus spėta sukurti naujų ir kada stipriausiai gali pasijusti augalų apsaugos produktų stygius? Kaip tai gali keisti dabar įprastas pasėlių priežiūros technologijas?

Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) specialistų. Pirmiausia VAT atkreipia dėmesį, kad veikliosios medžiagos, naudojamos augalų apsaugos produktuose, yra vertinamos ir patvirtinamos ES lygiu. Patvirtinamos tik tos veikliosios medžiagos, kurios nekelia pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

Veikliosios medžiagos patvirtinamos ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o patvirtinimas atnaujinamas iki 15 metų. Mažos rizikos veikliosios medžiagos patvirtinamos ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui, o veikliosios medžiagos, kurios identifikuotos kaip kandidatės pakeitimui, patvirtinamos ne ilgesniam negu 7 metų laikotarpiui. Veikliųjų medžiagų patvirtinimo laikotarpis baigiasi skirtingu laiku, nes kiekviena veiklioji medžiaga patvirtinama atskirai.

Dabar Europos Sąjungoje vyksta veikliųjų medžiagų peržiūros procesas. Veikliosios medžiagos suskirstytos į V peržiūros etapus. Jau priimti sprendimai dėl I, II ir dalies III etape įvertintų veikliųjų medžiagų. 2011–2018 metais buvo nepatvirtintos arba patvirtinimas neatnaujintas 22 veikliųjų medžiagų dėl galimo poveikio sveikatai ar aplinkai.

Šiuo metu vyksta likusių III etape ir IV etape įrašytų veikliųjų medžiagų peržiūra. V peržiūros etape įrašytų veikliųjų medžiagų vertinimui pareiškėjai teikia prašymus ir dokumentų rinkinius vertinimui. Europos Komisija tikisi užbaigti veikliųjų medžiagų peržiūrą iki 2025 metų.

Veikliosios medžiagos vertinamos atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis ir tyrimų rezultatus, naudojami naujausi vertinimui reikalingi gairių dokumentai. Siekiant saugoti žmonių sveikatą ir aplinką ES reikalavimai veikliųjų medžiagų vertinimui ir augalų apsaugos produktų registravimui griežtėja.

Todėl tikėtina, kad ateityje patvirtintų įprastų (cheminių) veikliųjų medžiagų ir tuo pačiu registruotų augalų apsaugos produktų mažės. Tačiau didėja patvirtintų biologinių veikliųjų medžiagų, veikliųjų medžiagų, gaminamų iš augalų ekstraktų, bazinių medžiagų skaičius.

Žemdirbiams duodama laiko pasiruošti

Kaip paaiškino VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė, augalų apsaugos produktų registracijos panaikinimas yra apibrėžtas Reglamente 1107/2009. Dažniausiai augalų apsaugos produktų registracija panaikinama, jei veikliosios medžiagos patvirtinimas neatnaujinamas ES arba pareiškėjas neteikia prašymo patvirtinimo atnaujinimui.

Jei veikliosios medžiagos patvirtinimas yra panaikinamas, Europos Komisija išleidžia Įgyvendinimo reglamentą, kuriame nurodomos priežastys, kodėl veikliosios medžiagos patvirtinimas neatnaujinamas, ir nurodo terminus, iki kada valstybės narės turi panaikinti augalų apsaugos produktų su šia veikliąja medžiaga registraciją, ir laikotarpį, iki kada gali būti išparduodami ir sunaudojami turimi augalų apsaugos produktai.

Šis laikotarpis nustatomas kiekvienai veikliajai medžiagai atskirai. Yra atvejų, kai augalų apsaugos produkto registracija panaikinama registracijos turėtojo prašymu, kai augalų apsaugos produktas yra nebegaminamas, tačiau šie atvejai yra labai reti.

Be to, Reglamento 1107/2009 46 straipsnis leidžia suteikti iki 1,5 metų laikotarpį, t. y. pusę metų parduoti ir platinti bei dar vienus metus saugoti ir naudoti augalų apsaugos produktus, kurių registracija pasibaigė, todėl kompanijos, tiekėjai ir ūkininkai turi papildomo laiko pasiruošti konkretaus augalų apsaugos produkto išėmimui iš rinkos.

Šiemet nebuvo pratęsta augalų apsaugos produktų, turinčių sudėtyje veikliųjų medžiagų epoksikonazolo registracija, nes pareiškėjas atsiėmė prašymą dėl šios veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo ES. Todėl 8 augalų apsaugos produktų registracija Lietuvoje nepratęsta.

Pareiškėjas nepateikė prašymo dėl veikliosios medžiagos spirodiklofeno patvirtinimo atnaujinimo, todėl insekticido Envidor registracija panaikinta.

2020 m. buvo neatnaujintas veikliosios medžiagos beta ciflutrino patvirtinimas, todėl nuo 2021 m. sausio 20 d. bus panaikinta insekticidų Bulldock 025 EC ir Baythroid registracija. Augalų apsaugos produktus, sudėtyje turinčius šių veikliųjų medžiagų bus galima sunaudoti 2021 metais.

Naujų veikliųjų medžiagų kūrimas – ilgas procesas

Situaciją Europos augalų apsaugos produktų rinkoje paprašėme pakomentuoti Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorę Zitą Varanavičienę. Ji priminė, kad ES taikoma dviguba augalų apsaugos produktų ir jų veikliųjų medžiagų registravimo sistema – ES lygiu vertinamos ir registruojamos veikliosios medžiagos, o šalys narės registruoja produktus.

Šiuo metu baigiama įgyvendinti ketvirtoji veikliųjų medžiagų peržiūros programa AIR 4 (Annex Inclution Reneval ­ angl.) ir pradedama penktoji programa AIR 5. Ji apima 66 veikliąsias medžiagas, kurių registracijos laikotarpis baigiasi nuo 2022 iki 2024 m. Jau kitais metais gamintojai numatytais terminais privalės pateikti vertinimui atnaujintus dokumentus. Per tą dešimties metų laikotarpį pasikeitė duomenų reikalavimai, todėl dalis medžiagų gali būti neperregistruotos.

„Nereikėtų tikėtis, kad neperregistruotas medžiagas staiga pakeis lavina naujų medžiagų. Augalų apsaugos produktų gamintojai yra į mokslą ir technologijas investuojančios kompanijos (R&D), tačiau naujų veikliųjų medžiagų sukūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Manoma, kad iš 150 tūkst. biologinį aktyvumą turinčių molekulių produktu tampa tik viena“, – ilgą naujų veikliųjų medžiagų kūrimo procesą pabrėžia Z. Varanavičienė.

Sukūrus „techninę medžiagą“, laukia ilgas saugos testavimas, o tada, atlikus tyrimus, dar pakankamai ilgas registravimo procesas. Visa tai gali užtrukti apie dešimt metų. Taigi, iš rinkos išėmus vieną veikliąją medžiagą, nereikia tikėtis, kad ją staiga pakeis kita naujos kartos veiklioji medžiaga.

Išeitis – inovacijos plačiąja prasme

Pasak Z. Varanavičienės, ieškoma sprendimų, kaip vis griežtėjant reikalavimams neatsidurti kritinėje situacijoje, kai gali elementariai pritrūkti produktų reikalingai augalų apsaugai užtikrinti. Vienas iš galimų sprendimų – inovacijos plačiąja prasme: naujos kartos produktai, bio-pesticidai, inovacijos į saugesnius augalų apsaugos produktų naudojimo būdus – į tiksliuosius metodus ir skaitmenizavimą.

„Chemijos pramonė paskelbė apie pasiryžimą investuoti į inovacijas. Svarbu, kad reguliacinė aplinka suspėtų su technologine pažanga. Pvz., verta paspartinti duomenų reikalavimų mikroorganizmų preparatams atnaujinimą. Arba biopesticidų, kurie sukurti antikūnų, peptidų, fermentų ar iRNR pagrindu, rizikos vertinimui sunkiai pritaikomas dabartinis reglamentavimas. Greičiausias sprendimų būdas būtų parengti gaires, kaip tai buvo padaryta dėl augalų ekstraktų ir semichemikalų“, – sako Z. Varanavičienė,

Kitas svarbus aspektas – kad rizikos vertinimas apimtų vis daugiau modernesnių naudojimų būdų, naudojantis tiksliaisiais įrankiais. Pvz., jau šiandien Lietuvoje galima įsigyti purškimui skirtą droną, kurio darbinio tirpalo talpa yra 16 litrų ir, kaip teigia gamintojas drono specifikacijoje, per valandą galima apdoroti iki 10 ha pasėlių. Tačiau teisės aktai purškimą iš dronų prilygina purškimui iš orlaivių.

Be to, Europa vis dar dvejoja dėl biotechnologijos taikymo sėklininkystėje. Europa, atsisakydama įprastinių augalininkystės metodų ir vėluodama priimti šiuolaikinius metodus, rizikuoja žemės ūkyje beviltiškai atsilikti nuo kitų regionų.

„Uždavinio sąlygas pasunkinus naujomis strategijomis, kurios JAV žemės ūkio sekretoriaus nuomone, parengtos pagal sociologijos mokslus, o ne pagal žemės ūkio, situacija augalininkystėje tampa labai sudėtinga. COVID–19 mums akivaizdžiai pademonstravo, kad neturint galimybių valdyti viruso plitimą, sveikatos krizė akimirksniu tampa socialine, ekonomine, net psichologine problema. Nesinorėtų, kad po šitų reformų sulauktume Biblijoje aprašytos situacijos, kai kenkėjams sunaikinus visą derlių, žmoniją ištiko badas“, – aiškina Z. Varanavičienė.

Reikėtų vadovautis ne emocijomis, o mokslu

Jos nuomone, išeitis būtų ne emocijomis, bet mokslu, inovacijomis ir poveikio vertinimu grįsti sprendimai. Spalio pabaigoje ES žemės ūkio ministrai patvirtino išvadas dėl strategijos „Nuo lauko iki stalo“. Pademonstruodami racionalumą, atkreipė dėmesį į būtinybę atlikti reguliavimo poveikio įvertinimą, būtinybę atsižvelgti į šalių narių startines pozicijas.

Tas yra labai aktualu Lietuvai. Lyginant su kitais regionais, Lietuva naudoja labai mažai augalų apsaugos produktų, todėl siauras matematinis požiūris į problemą būtų itin žalingas. Pvz. pagal rodiklį HRI2 Lietuva išduoda iki 20 leidimų (leidimai išduodami pagal Reg. 1107/2009 53 str.) per metus, o pietinės valstybės – per 400. Net ir pradinukas gali lengvai suskaičiuoti, ką praktiškai reiškia 50 proc. sumažinimas vienu ir kitu atveju. Štai kodėl svarbu, kad ambicingų tikslų būtų siekiama subalansuotai.

„Norisi atkreipti dėmesį į tai, apie ką daug kalba Europos Komisijos atstovai – skaitmeninę atskirtį. Jei nauji metodai liks neįperkami ūkininkams – atsidursime skaitmeninėje atskirtyje. Nauji finansiniai instrumentai, BŽŪP priemonės turėtų padėti žemdirbiams įsigyti ir taikyti tiksliosios žemdirbystės metodus“, – pabrėžė LAAA direktorė Zita Varanavičienė.

MŪ inf.