Briuselis / Kaunas. Pranešimai apie ES finansinę ateitį mirga milijardinėmis sumomis. Europos Komisija kalba apie ambicingus planus. Kokia dalis paramos atiteks agrariniam sektoriui? Ji padidės ar susitrauks?

Žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski) paskelbė kad, ES agrariniam sektoriui bus skirta 24 mlrd. eurų daugiau, palyginti su Europos Komisijos 2018 m. pasiūlymu. Komisaras tautiečiams pabrėžė, kad Lenkija tampa viena didžiausių Atkūrimo fondo naudos gavėjų (už ją daugiau gaus tik Italija ir Ispanija).

Tačiau ir kaimynų žiniasklaidoje džiūgavimą keičia nerimas, kiek lėšų ir kuriuo laikotarpiu iš tikrųjų atitekės į žemės ūkio sektorių ir kaip jos bus paskirstytos?

Panašu, kad, nepaisant papildomų išteklių, kuriuos ES išleis ekonomikos atgaivinimui po koronaviruso pandemijos, naujasis ES žemės ūkio biudžetas bus mažesnis už dabartinį. Komisaras J. Vojciechovskis tikina, kad išmokos ūkininkams vis dėlto bus didesnės – tai įvyks dėl infliacijos.

Pandemijos padariniams įveikti

Pandemijos padariniams įveikti Europos Komisija siūlo vienkartinę nepaprastosios padėties priemonę „Naujos kartos ES“, kuri galios 2020-2024 m. Jai numatyta 750 mlrd eurų.

ES žemdirbių organizacijos, analizuojančios biudžeto pasiūlymus, pasigenda konkretumo, kiek lėšų galėtų ateiti į žemės ūkį iš šios paramos. Kalbant apie mokslinių tyrimų ir paramos programą „Horizon Europe“, nėra požymių, kad būtų išlaikytas ankstesnis 10 mlrd. eurų paskyrimas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, tiriantiems maistą, žemės ūkį, kaimo plėtrą ir bioekonomiką.

Teigiamai vertinamas 50 mlrd. eurų skyrimas regioninei plėtrai ir sanglaudai, tačiau šiais pinigais turi būti finansuojama būtinoji plačiajuosčio ryšio ir informacijos bei ryšių technologijų infrastruktūros plėtra ir gerinimas kaime.

„Teisingos pertvarkos“ fondas, kuriam papildomai numatyta 30 mlrd. eurų, vertintinas kaip svarbus siekiant finansuoti Žaliojo susitarimo priemonių įgyvendinimą. Tačiau nuogąstaujama, kad šis finansavimas planuojamas kaip viena iš 2020-2024 m. nepaprastosios padėties laikinųjų priemonių, o ne kaip 2021-2027 m. biudžeto dalis.

Tas pats pasakytina ir apie minėtus 15 mlrd. eurų kaimo plėtrai iš „Naujos kartos ES“ programos. Atkreipiamas dėmesys, jog tai laikinas ir vienkartinis asignavimas, kuris nekompensuoja neigiamo bendro paramos BŽŪP II ramsčiui sumažinimo poveikio (tiek skiriant sumas, tiek mažinant ES bendrojo finansavimo normas).

Daugiamečio biudžeto viražai

Prieš dvejus metus EK planavo skirti žemės ūkiui 2021–2027 m. laikotarpiui 324 mlrd. eurų. Praėjusią savaitę pateiktoje pataisoje nurodoma 348 mlrd. eurų (palyginamosiomis 2018 m. kainomis). Dalį šio padidėjimo – 15 mlrd. eurų – sudaro ūkio Atkūrimo fondo lėšos, pateksiančios į kaimo plėtrą. Ši atkūrimo priemonė galios 4 metus – iki 2024 m. galo.

Ekspertų tinklinė organizacija „Farm Europe“ pastebi, kad 15 mlrd. eurų (ekonomikos atkūrimo paketo) pridėjimas prie BŽŪP antrojo ramsčio (kaimo plėtros) leidžia padidinti bendrą biudžetą, tačiau tai toli gražu nuo to, kad kompensuotų visuminį agrarinio biudžeto sumažinimą.

Nors naujajame Europos Komisijos pasiūlyme dėl 2021-2027 m. biudžeto išlaidos Bendrosios žemės ūkio politikos I ramsčiui padidintos 4 mlrd. eurų, o II ramsčiui – beveik 5 mlrd. eurų, tai vis dar toli nuo dabartinio paramos lygio. Tikrovėje tai reiškia, kad I ramsčio finansavimas sumažėja 24,8 mlrd. eurų, o II ramstis - 13,1 mlrd. eurų.

Briuselio politikai, kalbėdami apie BŽŪP biudžetą, naudoja fiksuotų ir einamųjų (įvertinus infliaciją) kainų sąvokas. Operavimas einamosiomis kainomis leidžia užmaskuoti sumažėjimą, kurį parodo fiksuotų kainų palyginimas.

„Farm Europe“ atkreipia dėmesį, kad, vertinant fiksuotomis kainomis, naujasis BŽŪP biudžetas yra 12 proc. mažesnis, palyginti su 2014-2020 m. biudžetu.

„Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP 2021–27 m. biudžeto su vadinamuoju „ekonomikos atkūrimo“ paketu sudaro 352 mlrd. eurų, palyginti su 383,6 mlrd. eurų, 2018 m. skirtų BŽŪP 2014–2020 m. Todėl Komisija siūlo per šį laikotarpį sumažinti 31 mlrd. eurų paramą, sutelktą į pirmąjį BŽŪP ramstį“, nurodo „Farm Europe“.

ES žemdirbių organizacijos, nuogąstauja, kad visa tai įvyksta tuo metu, kai sektorius patiria didelių rinkos sutrikimų ir kai dabartiniame biudžete nėra likusių lėšų.

Neišleisti iš akių svarbiausio tikslo

Žemdirbių organizacijos akcentuoja, kad „Naujos kartos ES“ turi būti atspirties taškas žemės ūkiui finansuoti po pandemijos.

Kalbant apie žemės ūkį ir miškininkystę, reikėtų diegti ir įgyvendinti visas būtinas priemones, pradedant dotacijomis ir baigiant paskolomis bei finansinėmis priemonėmis, kurios paskatintų sektoriui reikalingą investicinės paramos atsigavimą.

Nepakankamas BŽŪP siūlomas finansavimas ir biudžeto mažinimas, ypač kai iš ūkininkų reikalaujama dar daugiau įsipareigojimų dėl tvarumo (pvz., klimato politika, biologinės įvairovės strategija, strategija „nuo lauko iki stalo“ ir bendras Žaliasis susitarimas) ir kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimo.

ES gyventojų aprūpinimas maistu, kaip ir bendroji žemės ūkio politika, ir toliau turėtų būti ES biudžeto pagrindas, prioritetą teikiant teisingoms ūkininkų pajamoms, palyginus su kitų ekonomikos sektorių pajamomis, o to nebus galima pasiekti pasiūlius biudžeto sumažinimą.

MŪ inf.