Briuselis. Europos Komisija atidėjo „Gamtos apsaugos paketo“, kuriame buvo siūloma iki 2030 m. perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir atkurti biologinę įvairovę tam skiriant dalį žemių, pateikimą, rašoma portale EURACTIV.com.

Šį trečiadienį buvo planuota pristatyti teisės aktus, kuriais ES mastu numatytas tikslas iki 2030 m. privalomai sumažinti pesticidų kiekį 50 proc. ir bent 10 proc. Europos žemės ūkio naudmenų skirti biologinei įvairovei.

Praėjusią savaitę Briuselyje pradėjus sklisti gandams apie minėtų tikslų atidėjimą, ES vykdomoji valdžia laikėsi dviprasmiškos pozicijos ir atsisakė komentuoti šį klausimą iki pirmadienio vakaro.

Dauguma Europos Parlamento Aplinkos komiteto (ENVI) grupių koordinatorių kreipėsi į EK pirmininko pavaduotoją Frans`ą Timmermans`ą (Fransą Timermansą) prašydami neatidėlioti būsimų teisės aktų pasiūlymų dėl žaliojo kurso.

Kitą laišką panašiu prašymu nestabdyti ES pesticidų sistemos peržiūros įvairios gamtosaugos organizacijos buvo išsiuntusios ir EK pirmininkei Ursulai von der Leyen bei kitiems kolegijos nariams.

Vis dėl to pirmadienį vakare paaiškėjo, kad „Gamtos atkūrimo paketo“ pristatymo data nepatvirtinta, nors anksčiau buvo numatyta, kad jis bus išleistas „prieš šių metų vasarą“. Per spaudos konferenciją, po Žemės ūkio tarybos posėdžio, žemės ūkio komisaras Janusz`as Wojciechowsk`is (Janušas Voicechovskis) patvirtino atidėjimą.

Praktiškai tai reiškia Komisija nepateiks jokių teisės aktų pasiūlymų dėl „Gamtos atkūrimo paketo“.

Nuomonės išsiskiria

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisijoje išryškėjo vidiniai nesutarimai dėl to, ar, atsižvelgiant į Ukrainos krizę, sustabdyti svarbiausius teisės aktų pasiūlymus, kuriais siekiama įgyvendinti ES žaliuosius maisto sektoriaus tikslus.

Pavyzdžiui, Komisijos pirmininko pavaduotojas F. Timmermans`as pasisakė už žaliojo kurso tikslus ir ragino jų nešvelninti. O žemės ūkio komisaras J. Wojciechowsk`is susitikime su Europos Parlamento nariais aiškiai pasakė, kad strategijos „nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimą reikia atidėti.

Pirmadienį vykusiame ES šalių narių žemės ūkio ministrų susitikime kelios valstybės narės pritarė direktyvos atidėjimui.

Pavyzdžiui, Lenkijos žemės ūkio ministras Henryk`as Kowalczyk`as (Henrikas Kovalčikas) sakė, kad direktyvoje numatyti ambicingi pesticidų mažinimo tikslai sukurs papildomą naštą vietinei gamybai, o dabartinėse aplinkybėse ypač svarbu „atskirti Europos žemės ūkio sektorių nuo importo poreikio“.

Tačiau Vokietija pasisakė už mažinimo tikslus ir po Ukrainos karo: „Mes laikomės pagrindinio savo tikslo – tvaraus žemės ūkio“, – pabrėžė valstybės sekretorė Silvia Bender.

Žinia apie pesticidų mažinimo tikslų atidėjimą sulaukė neigiamo atsako tarp atitinkamų suinteresuotųjų šalių, tokių, kaip, pavyzdžiui, Europos Žemės draugų organizacijos. Pastarosios atstovė Clara Bourgin sprendimą atidėti direktyvos paskelbimą pavadino „didele klaida“ ir pridūrė, kad „mes skubiai turime paspartinti perėjimą prie tvaresnių maisto sistemų“.

Tuo tarpu pesticidų ir biopesticidų pramonei atstovaujanti organizacija „CropLife Europe“ teigė, kad neprašė delsti, nors Komisijos argumentai buvo suprantami. 

Publikacijos originalą rasite paspaudę šią nuorodą