Paramos pinigų sumos aiškios, o kaip konkrečiai jas skirstysime?
2021-03-30
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kaunas / Vilnius. Ūkininkai pasigenda dialogo su Žemės ūkio ministerija, šiuo metu rengiančia Nacionalinį strateginį planą (NSP), kaip naudosime naujojo BŽŪP laikotarpio paramos lėšas, kokios bus naujovės dėl vadinamųjų ekoschemų ir kitų priemonių.  

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) teigimu, paskutinis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) dialogas su žemdirbiais, kada Sąjungos nariai galėjo gauti išsamesnės informacijos, kas yra daroma Lietuvoje kuriant NSP, tai buvo nuotolinis renginys, vykęs dar pernai rugsėjį.

Nuo to laiko, pasak LŪS, praėjo net 6 mėnesiai: per tą laiką Europos Komisija pateikė savo rekomendacijas ir ekoschemų pavyzdžius, ūkininkai girdi informacijos, kaip glaudžiai vyksta bendradarbiavimas kitose ES šalyse narėse, kur ministerijos derina projektus su savo žemdirbiais.

Linas agro mob 21 04 01

O mūsų šalies ūkininkai, LŪS teigimu, tebelaikomi nežinioje dėl įvedamų naujųjų BŽŪP elementų, tokių kaip ekoschemos, dėl Žaliojo kurso užmojų derinimo su strateginiuose planuose numatomomis priemonėmis ir sumažintu Lietuvai skirto BŽŪP II ramsčio biudžetu.

„Keistai atrodo Žemės ūkio ministerijos vykdoma politika nesidalinti arba ribotai dalintis informacija, ką ji daro, ką planuoja, kaip sekasi, nenoras konsultuotis su ūkininkais-praktikais rengiant svarbiausią jų ateities dokumentą, kai net pats Europos Komisijos reglamento dėl BŽŪP NSP rengimo 94 straipsnis įpareigoja valstybės nares įtraukti į BŽŪP strateginių planų rengimą ekonominius ir socialinius partnerius“, – teigia LŪS.

Todėl LŪS pakvietė žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką diskusijoms minėtais klausimais. Deja, pirmadienio popietę numatytame nuotoliniame išplėstiniame LŪS prezidiumo narių posėdyje ministras, nenurodęs priežasčių, nedalyvavo. Su keliomis dešimtimis LŪS narių susitiko 3 ŽŪM atstovai: ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, vyr. patarėjas Artiom Volkov ir patarėjas Dainius Stravinskas. 

LŪS nariai teigė, norintys būti informuojami, žinoti, kas yra diskutuojama ministerijoje dėl naujojo laikotarpio BŽŪP, kas jų laukia ir kam jie galėtų jau dabar rengtis. Ūkininkai tikisi sprendimų, kurie nebūtų atitrūkę nuo realybės, kurie ne kliudytų, o padėtų jiems konkuruoti ir taip nelygiavertėse sąlygose.

Pinigų „lietus“ dvejus metus

Kaip jau ne kartą yra sakę ŽŪM atstovai, 2021 ir 2022 metais galioja ta pati išmokų schema, kaip ir ankstesnį BŽŪP laikotarpį, o pinigai naudojami jau naujojo, 2021–2027 metų laikotarpio.

„ES institucijoms nepavyksta susitarti dėl bazinių klausimų, mes iki šiol dar neturime nė vieno reglamento dėl naujojo laikotarpio. Įstrigus deryboms tarp ES institucijų (Tarybos, Parlamento ir Komisijos), dvejus metus gyvensime turėdami naujus pinigus, bet senąsias taisykles“, – sakė J. Stakėnienė.

Šių dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos KPP iš viso skirta 672,38 mln. Eur. Pasak J. Stakėnienės, šiais ir kitais metais žemės ūkyje tiesiog pasipils pinigų „lietus“, nes į minėtą sumą, be 434,24 mln. eurų lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, papildomai įeina dar beveik 140 mln. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo priemonių (EURI) lėšų, o 98,23 mln. eurų sudaro nacionalinės lėšos. Tad palyginti su ankstesniais metais, pastaruosius dvejus metus lėšų bus ženkliai daugiau, negu buvo iki šiol.  

Pasak J. Stakėnienės, iš minėtų EURI lėšų 45 proc. siūloma skirti ekologinio ūkininkavimo ir LEADER priemonėms, o 55 proc. – ūkių modernizavimui. ŽŪM atstovė patikino, kad paramą turėtų gauti visi ekologiškai ūkininkaujantieji. Mat ankstesniais metais daliai ekologinių ūkių remti lėšų pritrūkdavo.

Paramos bendros sumos ateinančiam 2023–2027 metų laikotarpiui taip pat yra žinomos: iš viso Lietuvos žemės ūkis turi gauti 3989,8 mln. eurų. Pasak J. Stakėnienės, tai būtų 18 proc. daugiau negu ankstesnį periodą. Todėl, pasak ŽŪM atstovės, be reikalo žemdirbiai piktinasi, kad paramos lėšų bus mažiau.

Tiesa, lėšos kaimo plėtrai iš minėto skaičiaus sudarys 977,5 mln. eurų, o tai būtų 15 proc. mažiau negu ankstesnį laikotarpį. Tačiau 30 proc., iki 3012,3 mln. eurų, didėja lėšos tiesioginėms išmokoms.

Perskirstymas tarp pagrindinių ramsčių, pasak J. Stakėnienės, teoriškai galimas, tačiau šio klausimo ŽŪM nesvarsto ir nesiūlo.

Kiek sieksime išplėtoti ekologinį žemės ūkį?

Susitikimo su LŪS nariais metu ŽŪM atstovai pateikė preliminarų sąrašą, kaip galėtų būti  paskirstomos būsimo laikotarpio tiesioginės paramos, kaimo plėtros ir sektorinių priemonių lėšos. Tačiau J. Stakėnienė pabrėžė, kad tai tikrai nėra galutinis variantas, kad dar vyksta svarstymai dėl  tokių dalykų, kaip ekoschemos ir pan.

Pavyzdžiui, dar neaišku, kaip bus paskirstomos tiesioginių išmokų proporcijos. Kaip sakė J. Stakėnienė, šiuo metu vyksta ginčai dėl to ir Europos Parlamente. Kol kas nežinoma, ar iš tiesioginių išmokų ekoschemoms teks skirti 20 proc., ar daugiau.

„Mus labai neramina Žaliasis kursas ir jo tikslų įgyvendinimas per strateginį planą, kas tiesiogiai susijęs ir su ekoschemomis. Manau, bus karštos diskusijos, kaip mažinsime pesticidų, antimikrobinių medžiagų kiekius, kaip plėtosime ekologinį žemės ūkį“, – kalbėjo J. Stakėnienė.

Pagal ES strategiją iki 2030-ųjų ekologiškai turi būti ūkininkaujama 25 proc. žemėnaudų. Dabar Lietuvoje ekologiniai ūkiai sudaro apie 8 proc. žemės ūkio naudmenų ir tai atitinka ES vidurkį. Pagal turimas paramos lėšas, ŽŪM preliminariais skaičiavimais, realu per naująjį laikotarpį ekologinį ūkininkavimą padvigubinti, t.y. išplėtoti iki 15 proc. naudmenų.

Tuo tarpu net mūsų Vyriausybės planas ambicingesnis – norima pasiekti ES užbrėžtus 25 proc. Tad net pati ŽŪM kol kas neturi aiškių atsakymų, kaip ir kokių ekologinio ūkininkavimo skaičių bus siekiama, kokių veiksmų bus tuo tikslu imamasi... 

Kitas neaiškus klausimas ir dėl biologinės įvairovės: EK siekia, kad ateinančiu BŽŪP laikotarpiu biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio elementai turėtų sudaryti 10 proc. žemės ūkio naudmenų. Dabar ES šio rodiklio vidurkis sudaro 4,6 proc., o Lietuvoje, EK vertinimu, jis yra tik 3,3 proc. Pasak J. Stakėnienės, ES dar vyksta diskusijos, kokius elementus įtraukti į šią sritį, jeigu įtrauktume, pavyzdžiui, ir žaliąjį pūdymą ar pan. dalykus, tai ir mes pasiektume ES vidurkį.

Konkrečių ekoschemų dar nėra

Kol kas apie konkrečius būsimo laikotarpio išmokų dydžius ar ekoschemas dar nekalbama. Kaip teigė ŽŪM atstovai, tam tikrų variantų skaičiavimai padaryti. Bet, ar visa tai atsiras strateginiame plane, dar neaišku. Daug sudėtingų svarstymų, kas svarbiau, pavyzdžiui, ar žemės ūkio ekonomikos skatinimas, ar gyvūnų gerovė, ir pan.

Pasak J. Stakėnienės, siekis yra, kad kiekvienam žemės ūkio sektoriui būtų galimybė prisitaikyti bent po vieną ekoschemą. Tačiau kiekvienos išmokos dydžio skaičiavimas priklauso ir nuo to, koks bus Geros agrarinės būklės reikalavimų reglamentas, dėl kurio visos ES mastu dar nėra sutarta.

LŪS išplėstinio posėdžio dalyvius domino daugybė klausimų: apie būsimos paramos sąlygas jauniesiems ūkininkams, ekologiniams ūkiams, apie biologinės įvairovės elementus, beariminės žemdirbystės rėmimą ir pan.

Posėdyje pasisakę ūkininkai negailėjo ministerijai kritikos ir dėl to, kad ŽŪM planas pavasario darbymečio įkarštyje pradėti diskusijas dėl NSP tik dar kartą įrodo, jog negerbiamas žemdirbio darbas, kad biurokratai nesuvokia žemės ūkio darbų cikliškumo, jo specifikos. LŪS teigimu, vienpusis informacijos srautas ir faktų pranešimas negali būti vadinamas dialogu ar konsultacijomis.

Kaip teigė J. Stakėnienė, su žemės ūkio ministru jau bandoma šnekėti ir detaliau - apie atskiras schemas, kai bus ŽŪM vadovybės politinis sutarimas ir aiški vizija, su jos detalėmis esą bus supažindintos ir žemdirbių organizacijos.

Pasak ŽŪM atstovų, dėl esminių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano klausimų norima sutarti iki šių metų pabaigos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių rūšių augalų plotus ūkyje šį pavasarį ketinate gerokai padidinti?
Orai