Vilnius. Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės derybos dar vyksta, tačiau didelių pasikeitimų neturėtų būti, pagrindinės gairės aiškios ir ūkininkai jau gali ruoštis kitiems metams, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Svarbu tai, kad apie kai kuriuos pokyčius galvoti ir pradėti juos įgyventi būtina jau dabar. Pavyzdžiui, sėjant žiemines kultūras reikia įvertinti, kad jas deklaruojant kitąmet jau bus privalomi geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimai ir bus privaloma išlaikyti bent 3 m apsaugos zoną nuo vandens telkinių pakrančių ir melioracijos griovių.

Šiandien ŽŪM strateginį planą pristatė nuotoliniame renginyje, šįkart gyvos klausimų ir atsakymų sesijos nebuvo, dalyviai galėjo užduoti klausimus raštu susitikimo platformoje arba el. paštu, daugumai atsakinėta individualiai.

„Suprantame, kad jau už kelių savaičių prasidės žieminių kultūrų sėja ir ūkininkai turi planuoti darbus, laukus ir veiklas kitiems metams. Nors procesas vyksta lėčiau, nei tikėjomės, tačiau norime kuo greičiau informuoti“, – pristatymo dalyviams kalbėjo žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Tikimasi, kad galutinis planas bus patvirtintas rudenį. Iš viso per 2023–2027 m. laikotarpį žemdirbius turėtų pasiekti beveik 4,3 mlrd. Eur paramos.

Beveik pusę šių lėšų numatyta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkciją ir didinti sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, remiant smulkiuosius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis lėšų bus skirta prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti, o penktadalis – kaimo gyvybingumui palaikyti, jauniesiems ūkininkams.

GAAB – privalomi reikalavimai

Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniojo patarėjo Tado Švilpausko, į GAAB persikelia didelė dalis dabartinių žalinimo reikalavimų. Iš viso numatomi 9 GAAB, jie taikomi visiems ūkininkams, tačiau ne kiekvienas privalės visus įgyvendinti. T. Švilpausko teigimu, tai – bazinės paramos sąlygos, tad už jų įgyvendinimą papildoma parama nemokama, tačiau už nesilaikymą galima sulaukti sankcijų.

GAAB reikalavimuose numatyta saugoti daugiametes pievas, prie melioracijos griovių palikti bent 3 m pločio palaukes su žoline danga, kurias bus leidžiama mulčiuoti.

Draudžiama arti durpžemius ir šlapynes, įrengti naujas melioracijos sistemas. Neleidžiama deginti ražienų. Draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, o mažiausias atstumas turi būti 3 metrai. Tačiau čia leidžiama ganyti gyvulius ir mulčiuoti žolę.

Saugant dirbamus šlaitus erozijai jautriose teritorijose privaloma taikyti dirbimo skersai šlaito technologiją, šlaituose negalima auginti bulvių, runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių, o per žiemą būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją.

Vis dar diskutuojama su Europos Komisija (EK) dėl to, kiek hektarų per žiemą ūkiuose turi užimti žemės ūkio augalai, ražienos arba kitos augalų liekanos. Iki 50 ha ūkiuose toks plotas turi būti ne mažesnis nei 50 proc., tačiau nesutariama dėl ploto didesniuose nei 50 ha ūkiuose. ŽŪM teigimu, ji siekia 60 proc., bet EK esą reikalauja, kad tokiuose ūkiuose būtų uždengtas visas plotas.

Ūkiuose reikės taikyti bent minimalią augalų kaitą. Daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei išsaugoti. Ūkininkai galės pasirinkti vieną iš alternatyvų: ne mažiau nei 4 proc. deklaruojamos ariamosios žemės skirti kraštovaizdžio elementams ir (arba) pūdymui.

Kraštovaizdžio elementai turi atskirus koeficientus, kurie, priklausomai nuo kraštovaizdžio elemento vertinimo biologinės įvairovės kontekste, suteiks platesnes galimybes reikiamo ploto užskaitai.

Pareiškėjai taip pat gali ne mažiau negu 7 proc. deklaruojamos ariamosios žemės skirti tarpiniams arba azotą fiksuojantiems augalams su sąlyga, kad iš 7 proc. bent 3 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai.

Dalyvaujant ekoschemoje ir įsipareigojus kraštovaizdžio elementams ir (arba) pūdymui skirti ne mažiau nei 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės, šiam GAAB dėl bioįvairovės įgyvendinti galima skirti ne mažiau nei 3 proc. deklaruojamos ariamosios žemės. 

Tvarkant aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Bet tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tai leidžiama gamtotvarkos plane, žinoma, tik gavus kompetentingos gamtos apsaugos institucijos sutikimą.

Tiesioginėms išmokoms numatomos lubos 

Tiesioginės bazinės išmokos, mokamos už dirbamos žemės plotą, nuo kitų metų didės ir sieks apie 80 Eur/ha. Išmokų lubos reiškia, kad vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau negu 100 tūkst. Eur bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla. 

Jauniesiems ūkininkams kasmet numatyta skirti po 14 mln. Eur tiesioginių išmokų. Parama sieks, tikėtina, 140 Eur/ha. Tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiu finansiniu laikotarpiu.

Įvertinus paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kuri didėja nuo 40 iki 60 tūkst. Eur, taip pat siūlomos finansinės inžinerijos priemonės – lengvatinės paskolos žemei ir įrangai įsigyti, ūkininkavimo pradžiai kaime žmogus galės gauti iki 100 tūkst. Eur paramos.

Didėja perskirstymo išmoka smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams: vokas sieks 20 proc. visų tiesioginių išmokų (iki šiol jos sudarė 15 proc.). Šios lėšos bus nukreiptos tikslingai tik į smulkiuosius ir vidutinius ūkius, jas gaus tik tie ūkiai, kurie turi mažiau nei 500 hektarų. Išmokos mokamos už pirmuosius 50 ha ir bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį. Vidutinė išmoka sieks 82,5 Eur/ha.

15 proc. tiesioginių išmokų bus skiriama susietajai paramai – tikslingai bus remiami tam tikri prioritetiniai sektoriai – pienininkystės, vaisių ir daržovių.

Skelbiama, kad pienininkystei parama didėja 25 proc. ir preliminari vidutinė metinė išmoka sieks 205 Eur už pieninę karvę, bet atsisakoma paramos pieniniams buliams.

Išmokos, kurios galėjo būti skiriamos už pieninius bulius, bus nukreipiamos į pienines karves. Be to, didėja susietoji parama tiems, kurie augina mėsinius galvijus.

Lauko daržovėms parama auga 47 proc. – vidutiniškai iki 424 Eur/ha. Panaši susietoji parama numatyta ir vaisių augintojams, o uogų ir riešutų augintojams ji sieks 321 Eur/ha.

Parama – jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams

Investicijose į kaimo plėtrą prioritetas teikiamas tvarumui, konkurencingumui ir kuriamai pridėtinei vertei didinti.

Bus remiamos investicijos į tvarų ūkininkavimą – mėšlo tvarkymo sistemas, gyvulininkystės objektų kvapų / oro taršos mažinimą, biodujų ūkio reikmių gamybą, gyvūnų gerovę. Čia planuojama vidutinė parama sieks 250 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – iki 65 procentų. Ūkininkai galės gauti ir lengvatinę paskolą iki 200 tūkst. eurų.

Tačiau jauniesiems ūkininkams ir išskirtinai kiaulininkystės sektoriui investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas galės siekti net 80 procentų. Tai reiškia, kad ūkininkai projektui galės skirti tik penktadalį savo lėšų, o likusią dalį sudarys parama.

Skatinant konkurencingumą, paramos sulauks investicijos į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo ir sandėliavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma sieks 1 mln. Eur, o intensyvumas – 50 procentų. 

Prioritetai numatomi ūkininkams, investuojantiems ir ūkininkaujantiems tvariai, jauniesiems ūkininkams, kooperacijoms ir kolektyvinėms investicijoms.

Smulkiesiems ūkininkams siūloma projektus įgyvendinti kooperuojantis. Nebelieka 15 tūkst. Eur paramos schemos – įgyvendindami investicinius projektus smulkieji ūkininkai turės prisidėti nuosavomis lėšomis bent 15 procentų. Svarbu, kad labai smulkiems ūkininkams didžiausia paramos suma projektui priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus. Vienas ūkis gaus iki 25 tūkst. Eur paramos, du susikooperavę ūkiai – 50 tūkst. Eur, trys – 75 tūkst. Eur, keturi ir daugiau –  100 tūkst. eurų. Didesniems ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų.

Investicijos numatomos ir perdirbimui. Ketinama remti aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, žaliavą panaudojant kaip žemės ūkyje užaugintą produkciją. Vidutinis paramos dydis vienam projektui sieks net 5 mln. Eur, o parama sieks iki pusės investicijų vertės. Didelėms įmonėms paramos intensyvumas sieks 20 procentų. Maksimali lengvatinė paskola – 1 mln. Eur, paskolą reikės grąžinti per penkerius metus.

Proveržio tikimasi trumposiose grandinėse, kai ūkininkai bendradarbiauja kurdami logistikos centrus ir produkcijos realizacijos vietas, tiekdami produkciją mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms. Realizavimo vietoms kurti parama sieks iki 150 tūkst. Eur vienam projektui, viešojo maitinimo grandinėms – iki 250 tūkst. Eur, logistikos centrams – iki 1,5 mln. Eur. Paramos intensyvumas – iki 60 proc. investicijoms ir iki 100 proc. bendradarbiavimo ir einamosios išlaidoms.

Papildomos išmokos už pastangas ūkininkauti tvariau

Už pastangas ūkininkauti tvariau, nei numatyta, ūkininkai galės gauti papildomas išmokas dalyvaudami ekoschemose. Teigiama, kad ekoschemų numatyta nemažai tam, kad kiekvienas ūkininkas galėtų pasirinkti sau tinkamas pagal individualią situaciją ir ūkininkavimo kryptį.
Dalyvauti ekoschemose ūkininkams neprivalu, tačiau už jas mokamos papildomos išmokos.

Pagrindinė yra kompleksinė ekoschema veiklai ariamoje žemėje. Ūkininkai, dalyvaujantys kompleksinėje ekoschemoje, turės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai vieną iš jų – negamybinę (jai skiriant ne mažiau kaip 5 proc. deklaruoto ploto), o ekologiniai ūkiai – ne daugiau nei dvi gamybines veiklas. Negamybinės veiklos – kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos, ariamųjų durpžemių keitimas pievomis ir eroduotos žemės keitimas pievomis. Įskaitomas ir žaliasis pūdymas.

Taip ūkininkai galės rinktis – taikyti ne mažiau kaip 4 augalų kaitą ketverius metus, auginti tarpinius pasėlius, naudoti sertifikuotą sėklą ar taikyti neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijas.

Ekoschemos skirtos ir kitoms veikloms. Sodininkai, daržininkai galės gauti papildomas išmokas už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu, naudojant mažiau glifosato, įrengiant biologinę įvairovę palaikančius elementus, feromonų gaudykles vabzdžių kenkėjams, tarpueilius apsėjant žoliniais augalais (102 Eur/ha).

Taip pat galima dalyvauti tausojančioje vaisių ir daržovių programoje (NKP) – auginti vaisius ir daržoves laikantis nacionalinių maisto kokybės sistemos reikalavimų (337 Eur/ ha).

Dar viena ekoschema, už kurią skiriamos išmokos, – ariamos žemės (tiek durpžemių (225 eur/ ha), tiek eroduotos žemės (187 Eur/ ha), keitimas pievomis. Atkurtų pievų nebus galima arti.

Išmokos pagal ekoschemas bus mokamos ir už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius (192 Eur/ ha), prižiūrint pievas mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse, tvarkant Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveines (297–330 Eur/ ha), tvarkant šlapynes (242 Eur/ ha).

Ūkininkai galės dalyvauti ir ekoschemoje gyvūnų gerovei užtikrinti. Parama skiriama už mažiau teršiančių galvijų veisimą (154 Eur/SG), už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę / ganyklas (22 Eur/SG), įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku (48 Eur/SG).

Ūkininkai, kurie naudos tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, taip pat galės gauti 50 Eur už kiekvieną standartinį gyvulį.

Viena iš ekoschemų skirta ir ūkininkams, pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo. Išmoka sieks 206 Eur/ha už daugiametes žoles, 652 Eur/ha už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius  augalus, 280 Eur/ha už  javus, javus pašarams ir sėklai, daugiametes žoles sėklai.

Siekiama, kad ekologiniai plotai Lietuvoje per penkerius metus padidėtų nuo dabar esamų 8 proc. iki 13 procentų. Dėl to remiamas ne tik perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, bet ir investicijos.

Vidutinis metinis kaimo plėtros finansinis vokas ekologiškai ūkininkaujantiesiems didėja dvigubai. Mažėja išmokų skaičius (vietoj 8 lieka 3: javams; sodams, uogynams, daržams ir vaistažolėms; daugiametėms žolėms), o pačios išmokos gerokai auga.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą galima rasti ŽŪM puslapyje.