Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
BŽŪP
Netinkamas europinių lėšų panaudojimas. Kaip atrodo Lietuva?
Europos Audito Rūmų nuotr.

Liuksemburgas. Europos Audito Rūmai tiria ES lėšų valdymą. Netinkamai panaudotų žemės ūkio paramos lėšų dalis 2022 m. sumažėjo, bet susigrąžinti juos nėra paprasta.

Gegužės 7-ąją paskelbtoje Europos Audito Rūmai (EAR) ataskaitoje „Komisijos neteisėtų ES išlaidų išieškojimo sistemos“ analizuojamas iš Europos Sąjungos biudžeto 2014–2022 m. neteisingai išmokėtų lėšų valdymas. Joje teigiama, kad žemės ūkio srityje didelių neteisingai išleistų lėšų svyravimų nebuvo.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2022 m. neteisingai panaudota 208 mln. Eur žemės ūkio lėšų – 17 mln. Eur mažiau nei ankstesniais metais. 2018–2020 m. ši suma svyravo nuo 200 iki 183 mln. Eur, o didžiausia buvo 2017 (250 mln. Eur) ir 2015 m. (349 mln. eurų).

Bioversija 2024 04 26 m7

Palyginti su sanglaudos politikos ir žuvininkystės sritimi, žemės ūkyje neteisingai panaudotų lėšų dalis yra gana maža. Neteisingos išlaidos sanglaudos politikai ir žuvininkystės politikai 2022 m. sudarė 677 mln. Eur, o 2019 m. ir 2020 m. – atitinkamai 415 ir 592 mln. Eur. Likusiais ataskaitiniais metais šios lėšos viršijo 1 mlrd. eurų.

EAR skaičiavimais, neteisėtos išlaidos visose politikos srityse 2014–2022 m. sudarė 14 mlrd. Eur (maždaug 4,2 proc. viso ES biudžeto). Europos Komisijos neteisingai panaudotos lėšos greitai ir tiksliai fiksuojamos, tačiau išieškoti jas užtrunka per ilgai.

Atsisakyta taisyklės 50/50

Žemės ūkio politikos srityje neteisingai panaudotų lėšų tvarkymas daugiausia priklauso nuo valstybių narių, kurios įgyvendina Europos Komisija patikėtas programas. Ataskaitoje teigiama, kad 2007–2022 m. iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) neteisingai išleista 2,4 mlrd. Eur. Iki šio laikotarpio pabaigos 52 proc. šios sumos išieškota, 39 proc. išieškojimas tęsėsi, o 9 proc. nurašyta.

EAR vertinimu, tai, kad dabartinėje Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) atsisakyta vadinamosios 50/50 taisyklės, situacijos nepataisys. Ši taisyklė numatė, kad, praėjus tam tikram laikui, valstybė narė prisiims pusę finansinių pasekmių, susijusių su lėšų neatgavimu. Jei valstybėms narėms nebus taikomos jokių alternatyvių paskatų, gali pablogėti žemės ūkio sektoriaus atsigavimo rodiklis.

Kurios šalys nesusigrąžina pinigų?

Neteisėtų žemės ūkio išmokų susigrąžinimo rodikliai valstybėse narėse labai skiriasi. Ataskaitoje nurodoma, kad Austrija, Lietuva, Slovėnija, Airija ir Suomija ypač stengiasi susigrąžinti atitinkamas EŽŪGF lėšas (nuo 2007 m. susigrąžino arba kompensavo 88–92 proc. lėšų). Vokietija irgi viršuje su 84 proc. Tačiau Prancūzijoje susigrąžinimo lygis siekia 41 proc., Italijoje – 56, o Lenkijoje – vos 17 procentų.

Valstybės narės turi galimybę tam tikromis sąlygomis atsisakyti susigrąžinti neteisėtas išlaidas ir jas nurašyti. Dauguma šalių nurašo vidutiniškai iki 5 proc. neteisėtų išlaidų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija – po 4 proc., Italija – 10 procentų. Vengrijai, Danijai ir Nyderlandams susigrąžinti lėšas, panašu, nelabai rūpi. Pavyzdžiui, Budapeštas atsisakė išieškoti 34 proc., Danija – 45, o Nyderlandai – net 48 proc. netinkamai išleistų lėšų.

Daugiau informacijos apie ES biudžetą ir reikalavimų neatitinkančias išlaidas galima rasti Europos Audito Rūmų 2022 m. metinėje ataskaitoje.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos