Briuselis. Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą keisti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentus. Pakeitimai sumažins administracinę naštą ūkininkams ir nacionalinėms institucijoms, taip pat suteiks daugiau lankstumo valstybėms narėms.

Pasak EK, dėl šių pokyčių ūkininkai kasmet galėtų sutaupyti iki 1,58 mlrd. Eur, o nacionalinės administracijos – 210 mln. Eur, o išmokos, tam tikri reikalavimai ir krizių valdymo priemonės taptų lankstesnės ir lengviau valdomos. 

Toliau su šiuo EK pasiūlymu dirbs ES Taryba ir Europos Parlamentas, kol bus pasiektas sutarimas ir patvirtintas galutinis tekstas. 

Svarbiausi siūlomi pakeitimai

Ekologiniams ūkiams siūloma taikyti išimtis dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB): GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas), GAAB3 (draudimas deginti ražienas), GAAB4 (dirvos erozija) ir GAAB5 (dirvos danga), GAAB6 (dirvožemio apsauga pažeidžiamiausiais laikotarpiais) ir GAAB7 (sėjomaina ariamojoje žemėje) reikalavimų, darant prielaidą, kad šių GAAB yra laikomasi.

Atsižvelgiant į ūkininkų poreikius, keičiami GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas) reikalavimai.  Valstybėms narėms leidžiama savanoriškai pasirinkti laikotarpį nuo 5 iki 7 m., kuriam suėjus, neariama ir žolėmis apsėta žemė turi tapti daugiametėmis pievomis.

Taip pat padidintas leistinas daugiamečių pievų santykinės dalies sumažėjimas nuo šiuo metu galiojančių 5 iki 10 proc. Toks praplėtimas aktualus Lietuvai – sumažins poreikio atkurti daugiametes pievas riziką.

Jei nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti privalomi reikalavimai atitinka GAAB4 standartą ir jo tikslus, šios taisyklės gali būti įtrauktos į Strateginį planą ir  valstybės narės neprivalo ūkininkams nustatyti kitos praktikos. Ši nuostata gali būti taikoma ir GAAB2 (durpžemių apsauga) reikalavimų taikymui.

Taip pat atsirado galimybė kompensuoti ūkininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl GAAB2 reikalavimų įgyvendinimo taikant ekologines sistemas arba agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencines priemones.

Pasiūlyme numatytas išmokų už sutartinius gyvūnus ir avilius skyrimas agrarinės aplinkosaugos, klimato ir ekologinio ūkininkavimo intervencinėms priemonėms. Iki šiol pagal minimas intervencines priemones išmokas buvo galima skirti tik už plotą.

Siūloma BŽŪP priemonių rinkinį papildyti naujomis neprivalomomis intervencinių priemonių rūšimis. Galimos intervencijos, kurių pagalba krizių atveju būtų galima mokėti išmokas ir kompensuoti nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ligų ar kitų katastrofinių įvykių. Valstybės narės galėtų šiam tikslui skirti ne daugiau kaip 3 proc. metinio BŽŪP plano finansavimo.  

Supaprastinta parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams

Padidinta didžiausia metinės išmokos smulkiesiems ūkininkams suma  nuo 1 250 Eur iki 2 500 eurų. Valstybės narės gali skirti šią išmoką smulkiesiems ūkininkams kaip fiksuotąją sumą arba sumą už hektarą, mokėti ją vietoj tiesioginių išmokų.

Be to, valstybės narės turės galimybę nuspręsti, kad ši vienkartinė išmoka nepakeičia išmokų pagal ekologines sistemas. Numatyta galimybė šiems ūkininkams netaikyti paramos sąlygų (VR ir GAAB įpareigojimų) kontrolės ir nuobaudų.

Ūkių konkurencingumo stiprinimas

Pasiūlyme numatyta nauja kaimo plėtros priemonė smulkiems ūkiams, pagal kurią smulkus ūkis galėtų gauti 50 tūkst. Eur vienkartinę išmoką verslo plėtrai. Koks ūkis laikomas smulkiu, turi apibrėžti valstybė narė.

Siūloma padidinti didžiausią  galimą BŽŪP paramos sumą iki 0,5 proc. vaisių ir daržovių sektoriaus programoms, jei šios lėšos bus skirtos mokslinių tyrimų ir inovacijų, aplinkos ir klimato, atsparumo tikslams arba tolesniam gamintojų organizacijų ir (arba) asociacijų ekonominio gyvybingumo rėmimui.  

Siekiant sumažinti administracinę naštą, plečiamos galimybės naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Tam tikri supaprastintų išlaidų skaičiavimo metodai, kurie naudojami kitose ES politikos srityse, galės būti tiesiogiai taikomi ir BŽŪP panašaus pobūdžio veiksmams, nereikalaujant atlikti skaičiavimų.

Pagerintos galimybės ūkininkams naudotis finansinėmis priemonėmis. Siūloma padidinti apyvartinio kapitalo bendrosios dotacijos ekvivalento viršutinę ribą iki 300 tūkst. eurų.

Didesnis lankstumas, mažiau kontrolės

Siekiant  sumažinti patikrų ir ataskaitų teikimo naštą, numatyta plačiau naudoti skaitmeninius sprendimus, diegti duomenų valdymą ir sąveikumą.

Keičiamas Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos tobulinimas: trys atskiri kokybės vertinimai apjungiami į vieną, patikslinama, jog plotų stebėjimo sistema gali pakeisti tinkamumo sąlygų kontrolės sistemą, papildomai neatliekant patikrų vietoje, valstybių narių bus reikalaujama įgyvendinti „vieno patikros vietoje vizito“ principą.

Ūkininkams suteikiamas ilgesnis – iki 36 mėn. – pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų (anksčiau buvo numatyti 24 mėn.). Jauniesiems ūkininkams šis laikotarpis galės būti dar ilgesnis, atsižvelgiant į jų verslo plano ypatumus.

Siūloma supaprastinti Europos žemės ūkio garantijų fondo (I ramsčio) Strateginio plano keitimų įsigaliojimo tvarką – leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti keitimų įsigaliojimo datą, kuri gali būti nustatyta ir nuo pakeitimo prašymo pateikimo EK dienos nelaukiant oficialaus Komisijos sprendimo dėl Strateginio plano pakeitimo patvirtinimo