Tartu / Vilnius. Baltijos šalių žemės ūkio ministrai Estijos Tartu mieste aptarė žemės ūkio ir maisto gamybos reikalus, susijusius su karu Ukrainoje, ir Europos Sąjungos (ES) bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų aktualijas.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į šalių strateginių planų dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos turinį reikia pažvelgti iš naujo. Jų kontekstas turi atitikti ilgalaikius Europos tikslus ir naujus iššūkius. Kad tai būtų realu, BŽŪP strateginių planų tvirtinimo procese reikia užtikrinti subsidiarumą ir lankstumą.

Ministras Kęstutis Navickas pabrėžė solidarumo ir paramos Ukrainai svarbą. Rusijos invazija į Ukrainą padidino nestabilumą ir taip įtemptose žemės ūkio rinkose, pagrindinių žaliavų kainos gerokai išaugo. Maisto gamintojai susiduria su labai padidėjusiomis gamybos sąnaudomis.

„Labai svarbu užtikrinti mūsų ūkininkų gyvybingumą ir žemės ūkio gamybos tęstinumą, nes tai yra pagrindinė sąlyga aprūpinti maistu, tęsti eksportą ir padėti kitiems. Neapibrėžtumas ir pažeidžiamumas rinkose išliks ilgai, todėl Europos Komisija (EK) turėtų atidžiai stebėti ir prireikus pateikti papildomų sprendimų“, – sakė ministras K. Navickas.

Jis pastebėjo, kad reikalingi nauji logistikos sprendimai, užtikrinantys tinkamą maisto tiekimo grandinių funkcionavimą.

Estijos žemės ūkio ministras Urmas Kruuse atkreipė dėmesį į didelę priklausomybę nuo importuojamų trąšų ir gyvulių pašarų bei pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą. 

„Dabartinė situacija aiškiai parodo, koks svarbus šalių gebėjimas užtikrinti apsirūpinimą maistu. Mūsų apsirūpinimas svarbiausiais maisto produktais garantuojamas viršijant nacionalinį poreikį, o prekės ir toliau bus eksportuojamos“, – sakė jis.

Latvijos žemės ūkio ministro Kasparo Gerhardo teigimu, EK turėtų įvertinti dabartinės geopolitinės krizės bei Europos žaliojo kurso poveikį aprūpinimui maistu Europoje ir pasaulyje. Vertinant patiriamų sunkumų mastą ES žemės ūkio rinkose, ES galėtų padaryti daugiau.