Vilnius. Keturioms Pietų Amerikos valstybėms ir Europos Sąjungai (ES) po 25 metus trukusių derybų šeštadienį pasirašius svarbų bei prieštaringai vertinamą „Mercosur“ prekybos susitarimą, Europos Komisijos (EK) atstovas sako, kad tai atvers naujų galimybių Lietuvos verslui, o nuogąstaujančius ūkininkus ramina – jų apsaugai nuo pigios Pietų Amerikos produkcijos numatyti saugikliai.

Susitarimu tarp 27 valstybes vienijančios ES ir „Mercosur“ bloko narių – Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus – sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų – panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. dvišalės prekybos. Dokumentą dar turi patvirtinti ES parlamentas ir ratifikuoti kiekviena „Mercosur“ šalis, tikimasi, kad jis įsigalios iki 2026 metų pabaigos.

„Šiai dienai Lietuvos ir „Mercosur“ bendra prekyba nėra didelė – bendra apimtis – 134 mln. eurų. Tai galimybių yra labai daug, nes 90 proc. prekių ir paslaugų grupių tarifai sumažės ir iš to gims kur kas daugiau galimybių. Galima galvoti apie tas prekių grupes, kurios nebūtinai tiesiogiai važiuoja į „Mercosur“ (iš Lietuvos – red. past.), o važiuoja per Vokietiją ar kitas šalis, kur yra didžiuliai konglomeratai, kurie eksportuos, bet Lietuva jiems gamina sudedamąsias dalis“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Jo teigimu, susitarimas atveria galimybių Lietuvos žemės ūkio, ypač pieno, sektoriui eksportuoti prekes į Pietų Ameriką. 

„Dažnai daug nuogąstavimų girdime iš žemės ūkio sektoriaus dėl „Mercosur“, kad neva užplūs Europą įvairiausi žemės ūkio gaminiai, kurie kur kas pigesni. Nepamirškime – yra didelis žemės ūkis (Lietuvoje – red. past.) ir galimybių eksportuoti į „Mercosur“ šalis taip pat atsiranda. Pieno sektorius gali matyti neblogų galimybių eksportui“, – kalbėjo M. Vaščega.

EK atstovas pabrėžė, kad susitarimas numato saugiklius, kad ES rinkos neužplūstų pigesni žemės ūkio produktai.

„EK tikrai bendravo ir įsiklausė į visus sektorius, kurie išsakė savo nuogąstavimus. Pavyzdžiui, galimybė „Mercosur“ šalims eksportuoti jautieną ir jautienos gaminius į ES yra apribota ties 1,5 proc. visos Bendrijos jautienos gamybos, vištienos – 1,3 proc.“, – aiškino M. Vaščega.

Anot jo, jeigu vis dėlto į ES rinką atkeliautų didesni kiekiai produkcijos, kurie mažintų jos kainas, EK pradėtų tyrimą.

„Jeigu jau taip atsitiktų, kad pradeda labai stipriai „Mercosur“ produktų (didėti – red. past.) kažkokioje srityje ir jeigu matome, kad tos kainos pradeda mažėti, tokiu atveju EK staigiai pradėtų tyrimą ir galėtų stabdyti laipsnišką tarifų mažėjimą ir pačią situaciją atsukinėti ir padėti ūkininkams (finansiškai – red. past.)“, – kalbėjo EK atstovas.

Jis taip akcentavo prekybos ir tiekimo grandinių diversifikavimo svarbą: „Svarbu diversifikuoti savo ekonomikas, kritinių žaliavų tiekimą. Ne tas pasaulis šiandien yra, kuriame gali būti priklausomas nuo vieno ar nuo kelių tiekėjų, turi kiek įmanoma būti labiau diversifikuotas.“

M. Vaščegos teigimu, metinis ES eksportas į „Mercosur“ bloko šalis siekia 57 mlrd. Eur, paslaugų – 29 mlrd. Eur.

ES ir MERCOSUR kartu tenka 30 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), blokai turi daugiau nei 700 mln. vartotojų.

Teigiama, kad susitarimas bus palankus Europos automobilių, vyno ir sūrio eksportui, o Pietų Amerikos jautienai, paukštienai, cukrui, ryžiams, medui ir sojos pupelėms bus lengviau patekti į Europos rinką.

Vokietija, Ispanija ir Šiaurės šalys tvirtai remia susitarimą, siekdamos padidinti eksportą tuo metu, kai Europa stengiasi atlaikyti konkurenciją su Kinija ir muitus noriai įvedančios administracijos Baltuosiuose rūmuose spaudimą.

Pietų Amerikoje taip pat yra atsargiai vertinančiųjų susitarimo poveikį.

Tačiau tai supykdė Europos ūkininkus, kurie savo pozicijas išreiškė protestai Briuselyje ir atskirose šalyse. Ūkininkai nerimauja, rinką užplūs pigesnės prekės, pagamintos pagal žemesnius standartus ar naudojant ES draudžiamus pesticidus.