Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
BŽŪP
Lietuvos žemdirbiai susitiko su ES žemės ūkio komisaru: finansavimą turi gauti visi ūkiai
Lietuvos žemdirbių delegacija susitikime su ES žemės ūkio komisaru

Briuselis. Pirmadienį Lietuvos žemės ūkio tarybos delegacija Briuselyje susitiko su ES Žemės ūkio komisaru Janusz`u Wojciechowski (Janušu Vojcechovskiu).

Susitikime su komisaru žemdirbiai aptarė Lietuvos žemės ūkio situaciją ir ateities perspektyvas, BŽŪP strateginio plano rengimo Lietuvoje procesą ir konsultacijas su ūkininkų organizacijomis.

„Komisaras pakartojo tai, ką ne kartą ūkininkams yra sakęs iš įvairių tribūnų: Žaliojo kurso transformacijoje nei vienas ūkis neturi būti paliktas nuošalyje ir, reikalaujant įgyvendinti iškeltus tikslus, visiems turi būti suteiktas finansavimas iš visų įmanomų ES fondų. Nė vienas ūkis neturi likti be paramos“, - po susitikimo portalui manoūkis.lt komentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Bioversija 22 02 02

Pažadėjo siekti išmokų suvienodinimo

Su ES Žemės ūkio komisaru lietuviai žemdirbiai aptarė kelis svarbius klausimus. Vienas jų, kurį Lietuvos ūkininkai kelia nuo pat šalies įstojimo į ES, tai tiesioginių išmokų suvienodinimas.

„Dabar, kai ekonominės sąlygos yra vienodos visose ES valstybėse, kai visiems keliami tokie pat Žaliojo kurso uždaviniai, o jų įgyvendinimas kainuos tiek pat, nesvarbu, kurioje šalyje ūkininkaujama, tiesioginių išmokų suvienodinimo problema tampa dar aštresnė“, - sakė A. Macijauskas.

Pasak jo, komisaras pripažino, kad nepavyksta pasiekti politinio sprendimo dėl visiško išmokų suvienodinimo. Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitos buvusioms sovietinėms šalims.

„Pirmą kartą išgirdome komisaro pažadą, kad jis teiks projektą Europos Komisijai ir Parlamentui dėl visiško išmokų suvienodinimo. Aišku, ne nuo jo vieno sprendimas priklauso“, - sakė A. Macijauskas.

Žaliojo kurso ambicijos: turi būti finansuojamos iš visų šaltinių

Lietuvos žemdirbių atstovai susitikime atkreipė Janusz`o Wojciechowski`o dėmesį ir į tai, kad mūsų šalis turi bemaž mažiausias ŠESD emisijas žemės ūkyje, bet kartu mes turime ir mažiausias pajamas iš hektaro (žemės ūkis palyginti ekstensyvus).

Todėl, pasak A. Macijausko, dėl didėjančių žaliojo kurso reikalavimų ir mažiausios paramos mūsų žemdirbiai niekada negalės pasiekti vakarietiško lygio.

„Komisaras patikino, kad būtent šiuo laikotarpiu ES valstybėms narėms suteiktas didžiausias lankstumas ir pasiūlyta daugybė finansinių instrumentų, kuriuos jos gali rinktis. Žemės ūkio finansavimui valstybės gali naudoti ne tik žemės ūkio fondus, bet ir visus kitus, visų pirma ES Atsigavimo fondą (RRF).

Komisaras buvo labai nustebęs, kad Lietuva iš RRF fondo žemės ūkiui praktiškai nieko neskyrė (tik 16 mln. Eur pelkėms – red. pastb.). Kitos valstybės skyrė labai ženklias sumas. Pavyzdžiui, Lenkija savo ūkininkams iš RRF skyrė net 2 milijardus eurų. Aišku, Lenkijos mastai yra kiti, mūsų šalies atitikmuo būtų apie 200 mln. eurų“, - apie susitikime aptartus klausimus pasakojo A. Macijauskas.

Beje, dar prieš dvejus metus Lietuvos žemdirbiai buvo pateikę valdžiai Tiksliojo ūkininkavimo projektą, kuriam ir būtų reikėję panašios finansavimo sumos. Deja, jam nebuvo pritarta.

J. Wojciechowski`s priminė, jog kiekvienos šalies žemės ūkio ministrams šiemet buvo išsiuntęs laiškus, ragindamas skirti žemdirbiams finansavimą iš visų galimų fondų. A. Macijauskas apgailestauja, kad mūsų vyriausybė neatsižvelgė ne tik į mūsų žemdirbių, bet ir į aukščiausių ES pareigūnų pasiūlymus.

„Atsigavimo fondas bus vystomas ir toliau, galimybės bus ir ateityje, po 2023 metų. Komisaras pabrėžė, kad žemės ūkis turi būti finansuojamas adekvačiai, kad ūkininkai, pereidami prie naujų reikalavimų, nepajustų ekonominių sunkumų“, - sakė A. Macijauskas.

Naudos gavėjų ratas negali būti siauras

Lietuvos ūkininkai su ES Žemės ūkio komisaru aptarė ir mūsų nacionalinio Strateginio plano, kurį metų pabaigoje ministerija turės pateikti Europos Komisijai, klausimus.

„Komisaro pagrindinė pozicija tokia, kad finansavimas galimybės turi būti numatytos kiekvienam ūkiui, nesvarbu jo dydis. Komisaro žodžiais, negali būti, kad naudos gavėjais taptų tik siauras ratas ūkių, o didžioji jų dalis negautų nieko.

Deja, pagal dabartines mūsų Strateginio plano gaires daug ūkių, turiu mintyje augalininkystės ūkius, gali atsidurti užribyje, be jokio finansavimo (tiek pagal I, tiek pagal II ramsčius). Pavyzdžiui, komisaras atkreipė dėmesį, kad viena galimų ekoschemų augalininkystės ūkiams galėtų būti tikslusis ūkininkavimas. Bet pas mus tokios ekoschemos nėra“, - pasakojo A. Macijauskas.

Pakvietė apsilankyti Lietuvoje

Pirmadienį Briuselyje prasidėjo ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiai. Anksčiau Europos šalių žemdirbių organizacijos planavo šiuo metu surengti protesto akcijų, siekiant atkreipti valdininkų dėmesį į ūkininkų problemas, tačiau dėl sudėtingos pandeminės situacijos jos buvo atšauktos.

Iš Lietuvos į Briuselį dalyvauti akcijose irgi planavo vykti nemažai žemdirbių. Jas atšaukus, į Briuselį vyko 15-os ūkininkų grupė. Lietuvos žemės ūkio tarybai atstovavo ir su komisaru susitiko LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.

Lietuvos žemdirbiai, beje, pakvietė J. Wojciechowsk`į apsilankyti Lietuvoje. Komisaras pažadėjo, kad 2022 metų pradžioje jis atvažiuos.  

Briuselyje pirmadienį taip pat įvyko žemdirbių susitikimas su ES aplinkos komisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos