Briuselis. Didžiajai Britanijai referendume priėmus sprendimą trauktis iš Europos Sąjungos, tiek šalyje, tiek bendrijoje verda diskusijos ne tik kaip ir kada galėtų įvykti atsiskyrimas, bet ir kokios viso to pasekmės tiek bendrai, tiek atskiroms sritims. BREXIT fone žemės ūkio politikos atstovai svarsto ir apie BŽŪP ateitį
Portalo farm-europe.eu ekspertų, buvusių EK žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato patarėjų Yvo Madrė (Yves Madre) ir Luko Verne (Luc Vernet) nuomone, po tokio D. Britanijos sprendimo BŽŪP teks susidurti ir su techniniais, ir su finansiniais sunkumais, tačiau visų pirma reikia išmokti pamokas ir padaryti politines išvadas.
Visų pirma, svarbu prisiminti savo pareigas ir palaikyti vieną didžiausių Europos integracijos laimėjimų - bendrąją žemės ūkio politiką. Anot ekspertų, BŽŪP suteikia galimybes pasirūpinti ūkininkais, kaimo vietovėmis, kurti pridėtinę vertę visiems ES piliečiams. Šios sritys ir problemos nėra pasenusios ar senamadiškos. Tačiau visų pirma ES turi atrasti gebėjimų ir prisitaikyti prie naujų ekonominių ir socialinių pokyčių, o ne tik koncentruotis ties aplinkosauginiais klausimais.
Atidėlioti daugiau nebegalima - būtina imtis konkrečių sprendimų ir valdyti krizes, kurias patyrė kone visi žemės ūkio sektoriai. Kaip rašo ekspertai, neveiklumas negali vadintis didžiąją Europos politika, ypač, kai yra prieinami biudžeto ištekliai. Ir pradėti reikia jau kitame žemės ūkio ministrų susitikime: nedelsiant taikyti krizės planą plačiu mastu ir aktyviais veiksmais pagaliau užbaigti pieno krizę.
BŽŪP, sako ekspertai, niekada nebuvo statiška ir ypač tokia negali būti dabar, jei nori atlaikyti šiandienos iššūkius. 2013 m. daugiausia dėmesio buvo skirtai socialinėms reformoms. Dabar būtina versti naują BŽŪP puslapį ir ES žemės ūkio bei maisto sektoriams suteikti priemones modernizuotis, derinti ekonominį augimą ir aplinkos tvarumą.
Investicijos, atsparumas ir tvarumas - tokie, Y. Madrė ir L. Verne nuomone, turėtų būti pagrindiniai BŽŪP ramsčiai. Negali būti aplinkos tvarumo be ekonominio tvarumo - tuo turėtų vadovautis BŽŪP trumpuoju laikotarpiu, o bendrai BŽŪP turėtų įsitvirtinti kaip investicinė politika. Ekspertų nuomone, visa tai yra po ranka, tik trūksta politinės valios tuo pasinaudoti.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalių ir Lenkijos akiratyje – tiesioginių išmokų suvienodinimas
2025-01-18 -
Apklausa parodė – europiečiai ateities be žemės ūkio neįsivaizduoja
2025-01-13 -
Padidėjo Lietuvos žemės ūkio darbo našumas
2024-12-17
Skaitomiausios naujienos
-
Lengvinami tiesioginių išmokų reikalavimai: daugiau lankstumo dėl GAAB
2025-01-03 -
Registrų centras skelbia didžiausius žemės valdytojus
2025-01-08 -
Neįtikėtina: populiariausios obelų veislės rinkoje išsilaiko šimtus metų
2025-01-17
(0)