Briuselis, lapkričio 18 d. „Visiems aišku, kad tiek Latvijoje, tiek kitose Baltijos šalyse tiesioginių išmokų lygis nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, todėl situacija šių šalių atžvilgiu po Bendrosios žemės ūkio politikos reformos turės akivaizdžiai pagerėti", - pareiškė šiandien ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas, atsakydamas į latvių žurnalistės klausimą apie tai, kuo jis galėtų paguosti mažiausias išmokas gaunančius ES ūkininkus.

Šiandien Briuselyje Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos po 2013 metų. Jame išdėstomi trys tolesnių reformos etapų variantai. Oficialūs teisės aktų pasiūlymai bus pateikti 2011 metų viduryje.

Pristatydamas komunikatą, ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas pabrėžė, jog labai svarbu, kad BŽŪP taptų „ekologiškesnė, sąžiningesnė, našesnė ir veiksmingesnė", ir pridūrė: „BŽŪP skirta ne tik ūkininkams - ji skirta ir vartotojams bei mokesčių mokėtojams, t. y. visiems ES piliečiams. Todėl svarbu siekti, kad politika būtų suprantamesnė plačiajai visuomenei ir kad ūkininkų visuomenei teikiama nauda taptų akivaizdesnė.

„Įgyvendindami Bendrąją žemės ūkio politiką, mes privalome pamiršti „dviejų greičių" Europą, šalių skirstymą į naująsias nares ir senbuves. ES priklauso 27 šalys ir visos jos turi tas pačias teises, - teigė D. Čiolosas. - Mano tikslas yra geriau, t. y. vienodžiau ir teisingiau paskirstyti paramą tarp ES valstybių narių ir įvairių kategorijų ūkininkų".

Priešingai nei reikalavo naujosios ES šalys, Europos Komisija nesiūlo vieningų, vienodo dydžio visoje ES tiesioginių išmokas už hektarą žemės. „BŽŪP turi būti teisinga ir subalansuota tarp šalių ir ūkininkų, kad sumažintų skirtumus, o vienodos vienkartinės išmokos už hektarą visoje ES šios problemos neišspręs; parama turi būti labiau orientuota į aktyvius ūkininkus", - tai viena iš esminių naujojo dokumentas nuostatų.

„Mes negalime teikti tokią pačią pagalbą ūkininkams, kurie ūkininkauja kalnuotose vietovėse ir derlingose lygumose, ar verčiasi gyvulininkyste. Būtina įvertinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes", - aiškino D. Čiolosas.

Šiuo metu tiesioginės išmokos ES šalyse labai skiriasi - nuo 540 eurų už hektarą Graikijoje iki 83 eurų Latvijoje. Lenkijoje jos sudaro apie 200 eurų, Prancūzijoje - 310 eurų už hektarą. Pridėjus prie tiesioginių išmokų paramą, kuri mokama iš antrojo ramsčio, t. y. kaimo plėtrai skirtų lėšų, skirtumai šiek tiek keičiasi: Lenkijoje, kuri yra didžiausia kaimo plėtros paramos gavėja, paramos suma vienam hektarui sudaro 320 eurų, Prancūzijoje - 350, Vokietijoje - 421 eurą.

Tiesioginių išmokų skirtumai atsirado dėl įvairių istorinių duomenų, susijusių su gamyba, kuriais remiantis buvo apskaičiuojamos išmokos. „Aš siūlyčiau atsisakyti istorinių kiekvienos šalies kriterijų, o taikyti visiems vienodus kriterijus", - sakė D. Čiolosas. Pasiūlymus dėl šių kriterijų numatyta pristatyti 2011 metų liepos mėnesį.

D. Čiolosas siūlo, kad žemdirbiai gautų ne tik tokiu būdų apskaičiuotas bazines išmokas, bet ir papildomą paramą - vadinamąsias premijas. „Siūlau mokėti išmokas, susijusias su žemės ūkio praktika, pavyzdžiui, už gamtos išteklių tausojimą ir aplinkosaugos standartų įgyvendinimą, biologinės įvairovės išsaugojimą. Papildomą paramą turėtų gauti tie, kas ūkininkauja nepalankiomis klimato sąlygomis, ir tie, kas taiko palankią aplinkai kultūrų rotaciją", - sakė D. Čiolosas.

Eurokomisaras išsakė siekį, kad papildomą paramą gautų mažiausi ūkiai. Tačiau tai nebus socialinės išmokos, siekiant išsaugoti smulkius ūkius, o parama, kuri skatins juos gaminti produkciją rinkai ir ją realizuoti.

Europos Komisija nori išlaikyti antrąjį BŽŪP ramstį, iš kurio lėšų finansuojama kaimo vietovių plėtra. Šios paramos lėšos skirstomos panašiai kaip ir iš struktūrinių fondų. Jos skirtos padidinti žemės ūkio konkurencingumą, kaimo namų ūkių modernizavimą ir restruktūrizavimą, taip pat skatinti gamtos išteklių tausojimą.

BŽŪP reformos po 2013 metų dokumente nenurodoma jokių konkrečių skaičių. Jie bus pateikti 2011 metų liepos mėnesį kartu su ES naujos finansinės perspektyvos po 2013 metų projektu. Jungtinė Karalystės ragina mažinti išlaidas BŽŪP, kurios dabar sudaro apie 40 proc. ES biudžeto. D. Čiolosas paragino atsisakyti spekuliacijų BŽŪP biudžeto tema, bet sutiko, kad BŽŪP reformos įgyvendinimas vyks ekonominės krizės ir biudžeto mažinimo kontekste.

Atsakydamas į latvių žurnalistės klausimą apie tai, kuo jis galėtų paguosti mažiausias išmokas gaunančius ES ūkininkus, D. Čiolosas pareiškė: „Visiems aišku, kad tiek Latvijoje, tiek kitose Baltijos šalyse tiesioginių išmokų lygis nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, todėl situacija šių šalių atžvilgiu po Bendrosios žemės ūkio politikos reformos turės akivaizdžiai pagerėti".

Ar tai reiškia, kad Ispanijos ūkininkai po 2014 metų gaus mažesnes išmokas? - klausė ispanų žurnalistas. „Sąžiningas skirstymas nereiškia, kad Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ūkininkai po 2014 metų gaus mažesnę paramą, o Lenkijos ir Rumunijos - didesnę. Parama turi būti subalansuota ne tik tarp valstybių, bet ir tarp atskirų vienos valstybės regionų, tarp skirtingų sektorių, atsižvelgiant į labai įvairius kriterijus", - paaiškino D. Čiolosas.

„Vokietija ir Prancūzija nelabai mato reikalą keisti tiesioginių išmokų schemą. Kaip įveiskite jų pasipriešinimą?", - buvo klausiama komisaro. Į tai jis atsakė: „Šios dvi narės labai svarbios, jos turės galimybę dar ne kartą pareikšti savo poziciją, tačiau Europos sąjungą sudaro ne dvi, o 27 valstybės, ir jos suinteresuotos stipria žemės ūkio politika".

MŪ inf.