Briuselis. Siūlomas ES taisyklių dėl pramoninės taršos sugriežtinimas tiesiogiai paveiks gerokai daugiau gyvulininkystės ūkių, nei manyta anksčiau. Mat paaiškėjo, kad Europos Komisija, atlikdama aplinkos vertinimą, rėmėsi senais – 2016 m. – duomenimis.

Kai rengtas siūlymas, dar nebuvo pateikti naujausi (2020 m.) duomenys, tačiau naujausios informacijos trūkumas nesutrukdė politikos formuotojams toliau rengti šį siūlymą, teigia šaltiniai.

EK vadovaudamasi 2016 m. duomenimis teigė, kad Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva būtų taikoma 13 proc. visų ES ūkių, kurie turi daugiau nei 150 sąlyginių gyvulių: 18 proc. kiaulininkystės, 15 proc. – paukštininkystės, 10 proc. – galvijų.

Ūkiams, kuriems būtų taikoma minėta direktyva, turėtų imtis papildomų oro, dirvožemio ir vandens taršos prevencijos priemonių.

Tačiau, skaičiuojant pagal naujausius 2020 m. duomenis, tai tiesiogiai paveiktų gerokai daugiau ES ūkių: 61 proc. kiaulių, 58 proc. – paukštininkystės, 12,5 proc. – galvijų, o tai yra maždaug 40 proc. daugiau ūkių, nei nurodyta pradiniame siūlyme ir maždaug vienas iš penkių ES ūkių, teigia „Euractiv“.

„Kaip sprendimus galima grįsti tokiais klaidingais skaičiavimais?“ – į susiklosčiusią situaciją sureagavo „Copa-Cogeca“.

Pasak organizacijos, tai rodo, kad strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslai yra politiniai ir atitrūkę nuo realybės.

Vis dėlto reikia paminėti, kad šis siūlymas dar svarstomas ir nepriimtas.