Vilnius. Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius sako, kad yra pastebėta, jog, leidžiant bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pinigus, nėra sukurta tinkamo mechanizmo, skatinančio atitikti siekiamus reikalavimus.

„Mes esame pastebėję, jog ES remia jaunus ūkininkus, kad įvyktų kartų kaita žemės ūkyje, bet pamatavome, pažiūrėjome – kartų kaita neįvyko, nepaisant to, kad buvo išleisti milžiniški pinigai. Tie pinigai į balą nedingo, bet jie neatliko to uždavinio, kuris buvo sumąstytas“, - kalbėdamas apie tai, kokias problemas BŽŪP pastebi Europos audito institucija, sakė R. Šadžius.

Jo teigimu, trūkumų galima pastebėti ir kalbant apie taikomą žalinimo politiką. „Per pastarąjį laikotarpį išleisti triženkliai skaičiai, bet žemės ūkio naudmenų naudojimo būdas tepasikeitė apie 5 proc. Viskas toliau sukosi kaip visada. Tas politikos veiksmingumas ir yra mūsų didžiausias rūpestis“, - teigė R. Šadžius, pastebėdamas, kad kartais šalys narės nusistato tokius žalinimo reikalavimus, kuriuos ir šiaip „bent kiek prakutęs ūkininkas įgyvendintų“.

Trečiadienį R. Šadžius esmines su žemės ūkiu susijusias Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitas nuotoliniame posėdyje pristatė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams.

Kalbėdamas jis teigė, kad, kaip ir kitur, kaimo politikoje gali būti žemos ar didelės rizikos išlaidos. Pirmosios galima būtų priskirti tiesiogines išmokas, čia „padaryti praktinių, procedūrinių klaidų yra sudėtinga“. Tuo tarpu Kaimo plėtros ar Sanglaudos fondų lėšos jau priskirtinos didelei rizikai.

„Kuo sudėtingesnės išlaidų taisyklės, tuo didesnė tikimybė klaidų. Sudėtingesnės taisyklės būna ir dėl labai gerų priežasčių – pavyzdžiui, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą arba siekiant užkirsti kelią tam tikriems galimiems sukčiavimams. Bet atitinkamai padidėja ir klaidų tikimybė“, - kalbėjo R. Šadžius.

Anot jo, kad dažnai nutinka taip, kad ES nustatytas taisykles šalys narės „irgi su labai gerais tikslais“ dar papildo - paauksuoja, o tuomet didėja ir klaidų rizika. Kita vertus, EAR narys pastebi, kad žemės ūkio srityje 2019 m. pastebima klaidų stabilizacija ir situacija ima darytis kiek paradoksali – klaidų lygis mažėja ir tampa mažesnis nei numatytas reikšmingas, bet greta to viešojoje erdvėje vis atsiranda informacijos apie sukčiavimus.

„Kai tiesioginės išmokos nueina tiems, kurie žemės nedirba, arba kai didžiuliai žemvaldžiai gauna milžiniškas išmokas ir nelieka pinigų kitiems smulkiems ūkininkams, kuriems tie pinigai, galbūt, būtų žymiai naudingesni. Kitais metais atliksime specialų auditą apie sukčiavimo rizikas žemės ūkio srityje BŽŪP srityje, mėginsime tai aiškintis“, - kalbėjo ES institucijos atstovas.

Po pranešimo parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teiravosi, ką pranešėjas turi omenyje kalbėdamas apie „stambius žemvaldžius“, o Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis kvietė išsamesnei diskusijai.

Vis dėlto EAR atstovas tikino galvoje turėjęs konkretų pavyzdį – kai Čekijos premjeras Andrejus Babišas buvo apkaltintas supainiojus interesus, nes tebebūdamas stambiu žemvaldžiu nenusišalino nuo su žemės ūkiu susijusių klausimų.

Trumpai apžvelgdamas specialiąsias EAR ataskaitas, kaip vieną iš jų minėjo ataskaitą dėl biologinės įvairovės žemės ūkio paskirties žemėje. Auditorių teigimu, BŽŪP indėlis čia nesustabdė padėties blogėjimo. 

Vis dėlto pats R. Šadžius teigė, kad tai ir yra didžioji žemės ūkio politikos dilema. „Jei turite intensyvesnį žemės ūkį, daugiau pagamintų produktų – turėsite mažesnę bioįvairovę ir prastesnes gyvenimo sąlygas. Surasti balansą tarp tų dviejų polių sudėtinga“, - sakė jis, pastebėdamas tendenciją, kad tiek šalys narės, tiek ūkininkai linkę rinktis mažiau paveikius sprendimus. 

Kalbėdamas jis džiaugėsi galėdamas pastebėti, kad dviejose specialiosiose ataskaitose Lietuva minima tarp gerosios praktikos pavyzdžių. Ataskaitoje dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo tokiu įvardijama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Integruota augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS.

Tuo tarpu NMA minima ataskaitoje apie naujų vaizdavimo technologijų taikymą žemės ūkio valdų stebėsenai. NMA sėkmingai dalyvauja SEN4CAP projekte, taikydama šiuolaikines technologijas ir taip paprastindama ES paramos administravimą.

Tiek iš Seimo narių, tiek iš posėdyje dalyvavusių socialinių partnerių R. Šadžius sulaukė klausimų apie tiesiogines išmokas, jų suvienodinimą ir vadinamųjų lubų taikymą. Audito institucijos atstovas priminė, kad lubų nustatymas – kiekvienos valstybės narės teisė ir pasirinkimas. Anot jo, administravimo prasme paprasčiau yra „suskaičiuoti hektarus“ ir pagal tai išmokėti.

„Bet jei norėtume socialinės ar ekonominės teisybės, galbūt turėtume diferencijuoti išmokas. Aš nesu nei už vienus, nei už kitus. Manau, kad kaip žmogus eina dviem kojom, taip ir kaimo ūkis turi būti pastatytas ant dviejų kojų – ir ant smulkių ūkininkų,  ir ant stambių verslų. Lygiai kaip bet kuri kita pramonė. (...) Tai yra politinis sprendimas. Manau, kad Lietuvos įstatymų leidėjai turi visas galias ir jūs priimsite išmintingą sprendimą.“, - kalbėjo R. Šadžius.

MŪ inf.