Varšuva, liepos 4 d. ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos pasiūlymai neatitinka šiandienos problemų, pareiškė antradienį Lenkijoje susitikę Vyšegrado šalių, Bulgarijos ir Rumunijos žemės ūkio ministrai, kadangi reforma orientuojasi ne į gamybą ir žmonijos aprūpinimą maistu, o į kažką kito.

Tarp svarbiausių žemės ūkio iššūkių - žmonijos aprūpinimas sveiku maistu, todėl iki 2030 m. maisto gamyba turi būti padidinta apie 50 proc., o iki 2050 m. - daugiau kaip 70 proc. Reformuojamoji BŽŪP nėra pakankamai ambicinga, kad susidorotų su tokiu iššūkiu, pažymėjo ministrai.

„Europa negali būti regionas, kuris nereaguotų į šį iššūkį, todėl būtina bendra aktyvi žemės ūkio politika, kuri leistų žemdirbiams patenkinti pasaulio gyventojų maisto paklausą", - pareiškė Vyšegrado grupei pirmininkaujančios Lenkijos žemės ūkio ministras Marekas Savickis (Marek Sawicki – nuotraukoje).

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad jų šalys turi nepanaudotų gamybos pajėgumų. Todėl, jų nuomone, verta reformuoti BŽŪP taip, kad lėšos būtų nukreiptos į regionus, „kuriuose mažomis sąnaudomis galima pažadinti gamybos potencialą".

M. Savickis taip pat pažymėjo, kad Europos Komisijos pasiūlymai nemažina biurokratinės ir administracinės naštos.

„Pavyzdžiui, žalinimas, kuris bus privalomas visiems ūkiams, taps papildoma administracine našta. Mes sieksime naujų žalinimo sąlygų, kad sumažintume šią naštą, kad žemdirbiai galėtų lengvai ir paprastai įgyvendinti naujus reikalavimus. Mes siūlome, kad maži - iki 20 ha - ūkiai iš principo būtų pripažinti žaliais", - sakė M. Savickis.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas irgi siūlo pasėlių įvairovės užtikrinimo (auginti bent 3 kultūras) reikalavimą bei reikalavimą atidėti 7 proc. ūkio naudmenų ne gamybai taikyti tik didesniems kaip 20 ha ūkiams (Europos Komisija siūlo taikyti ūkiams nuo 5 ha).

MŪ inf.