Briuselis. Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba aptarė ES atsaką į dabartines žemės ūkio sektoriaus problemas. Ministrai informuoti apie priemones, kurių jau imtasi, ir apie tas, kuriomis artimiausiu metu planuojama remti ūkininkus ir sektorių.

Ministrai palankiai įvertino tai, kad neseniai įsigaliojo bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimai, kurie ūkininkams suteikė palengvinimų ir lankstumo.

Palankiai įvertintos ir kitos Komisijos siūlomos priemonės: ES žemės ūkio maisto grandinės stebėjimo centro įkūrimas, neseniai paskelbta antroji Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos įgyvendinimo ataskaita, būsimas pasiūlymas dėl kryžminės prekybos taisyklių.

Taryba taip pat surengė politinę diskusiją apie dabartinės padėties pamokas ir būdus, kaip ateityje tobulinti krizių valdymo įrankius. Valstybės narės paragino sukurti veiksmingas krizių valdymo priemones su pakankamais finansiniais ištekliais, kurios leistų greitai ir tikslingai reaguoti, papildytų esamą rizikos valdymą.

Taip pat ministrai pabrėžė lankstesnės ir veiksmingesnės paramos svarbą, kad valstybės narės galėtų remti tinkamas prevencijos priemones, atsižvelgdamos į savo ypatumus ir geografinę padėtį, nedidinant administracinės naštos ūkininkams.

„Mūsų darbas sprendžiant ūkininkų išsakytas problemas tęsiasi. Šiandien apmąstėme būdus, kaip užkirsti kelią būsimoms krizėms žemės ūkio sektoriuje ir kaip geriau jas įveikti, kad mūsų ūkininkai galėtų sutelkti dėmesį į tai, ką jie daro geriausiai: užtikrinti aprūpinimą maistu ir tiekti aukštos kokybės maistą ant Europos stalo“, – sakė Belgijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, žemės ūkio ministras Davidʼas Clarinvalʼas (Deividas Klarinvalas).

Per spaudos konferenciją eurokomisarė Mairead McGuinness (Mairyd Makgines) taip pat pabrėžė, kad daugiausia išbandymų žemdirbiams kelia rizikos, kurios žemės ūkio sektoriuje greičiausiai tik stiprės, tad ES ūkininkams ypač svarbu jausti stabilumą ir paramą.

Ypač svarbios biotechnologijos

Taryba, diskutuodama apie krizių prevenciją, kaip pagrindines priemones įvardijo mokslinius tyrimus, mokymus, draudimą ir inovacijas.

Šalys narės sutarė, kad inovacijos žemės ūkiui reikalingos, nes padeda išsilaikyti konkurencingiems ir atspariems.  

Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministro Jacobʼo Jensenʼo (Džeikobo Jenseno) manymu, labai svarbu, kad ES teisės aktai remtų inovacijas žemės ūkio maisto gamybos sektoriuje.

Čia kyla daug išbandymų: reikia išlaikyti konkurencingumą, įgyvendinti žaliąjį kursą, tad biotechnologijos, anot J. Jensenʼo, yra geras sprendimas šiems iššūkiams spręsti.

Šiuo klausimu pasisakė ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pasak kurio, reikalingas aiškus, naujausias mokslines žinias ir šiandienos iššūkius atitinkantis šios srities ES teisinis reguliavimas.

„Aiškiau reguliuoti sprendimai dėl inovacijų taikymo ES sudarytų palankesnes sąlygas konkurencingesniam žemės ūkiui ir tvaresnei maisto gamybai, padėtų spręsti klimato kaitos keliamus iššūkius bei apsirūpinimo maistu klausimus“, – kalbėjo K. Navickas.

Kiti klausimai

Taryboje aptartas Vokietijos ir Austrijos inicijuotas klausimas – maisto produktų kilmės šalies ženklinimas.

Komisija raginama praplėsti privalomą kilmės šalies ženklinimą papildomiems produktams (nemažai jų reikia ženklinti jau ir dabar). Eurokomisarė teigė, kad Komisija svarsto apie šią galimybę, atsižvelgdama į tai, kaip tai veiks bendrąją rinką.  

Šalys narės, tarp jų ir Lietuva, sutiko, kad maisto produktų kilmės šalies ženklinimas svarbus visuomenei, renkantis tvarų, saugų ir sveiką maistą, tačiau K. Navickas išreiškė nuogąstavimą, kad tai gali padidinti konkurenciją.

„Lietuva pritaria, kad reikia mažinti CO₂ pėdsaką maisto tiekimo grandinėje. Vis dėlto turi abejonių dėl pasirinkto būdo, nes produktų ženklinimas gali skatinti konkurenciją tarp mūsų šalių ūkininkų (...). Tad dar siūlyčiau pagalvoti ir paieškoti geresnių sprendimų“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras.

Jis taip pat paragino Komisiją kuo skubiau išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamų žemės ūkio produktų, kuriems būtų taikomi didesni muitai, sąrašą.

Kartu ministras teigiamai įvertino jau patvirtintą susitarimą dėl prekybos su Ukraina ir Moldova liberalizavimo pratęsimo dar metams.

Taryboje aptarta ir daugiau svarbių klausimų: ūkininkų galių stiprinimas maisto tiekimo grandinėje, dvejopa maisto produktų kokybė, gyvūnų gerovė ir kiti.