Briuselis, sausio 6 d. Daugelio ES šalių ūkininkai „šiaušia šerį" prieš naujajame BŽŪP etape planuojamą „žalinimą". Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro atstovas Rodžeris Vaitas (Roger Waite – nuotr.) ragina nepamiršti, kad sudėtinga ES biudžetą paskirstyti ne tik tarp šalių, bet ir tarp atskirų sričių. Jis ragina ūkininkus suprasti, jog BŽŪP parama, kuriai skiriama labai didelė dalis ES biudžeto, negali nusėsti vien ūkininkų kiemuose - jos teikiamą naudą turi jausti visi ES piliečiai.

Viena esminių naujosios BŽŪP užduočių, pasak R. Vaito, skirti aiškesnį prioritetą ilgalaikiams tikslams. „Pinigai, kuriais remiami ūkininkai, yra visų ES mokesčių mokėtojų pinigai, todėl jie negali būti skiriami vien pelningo ūkininkavimo - trumpalaikio tikslo - rėmimui. Didžioji dalis ES mokesčių mokėtojų pinigų turi būti skirta ilgalaikių tikslų įgyvendinimui, todėl planuojant ateities BŽŪP daug kalbama apie aplinkos būklės gerinimą", - aiškina R. Vaitas.

„Dabar ūkininkas galvoja: man reikia iškirsti medžius, tuomet galėsiu deklaruoti didesnį plotą ir gausiu daugiau išmokų. Tai labai ydinga logika - šitaip naikinama bioįvairovė - mes visai nenorime skatinti tokio ūkininkų elgesio", - tikina R. Vaitas.

Jis pastebi, kad nebegalima toliau remti ūkininkų, kuriems ir taip gerai sekasi, „už nieką"- vien už tai, kad jie tiesiog gerai atlieka savo darbą. Verčiau šias lėšas skirti ūkininkams, kurie tausodami aplinką laikosi apribojimų ir patiria nuostolių, kurių negali kompensuoti jokia rinkos priemonė. „Mes numatome tik abstrakčius reikalavimus ūkiui, tačiau pats ūkininkas renkasi, kurioje ūkio dalyje juos įgyvendinti. Jei ūkininkas nuspręs aplinkosauginiam ūkininkavimui paskirti derlingiausią žemę - jis nėra geras ūkininkas", - sako R. Vaitas.

Žemės ūkio ir miško žemė sudaro du trečdalius Europos ploto, todėl per BŽŪP būtų galima smarkiai pagerinti aplinkos būklę. Tačiau tam visų pirma reikia palankaus ūkininkų nusiteikimo. R. Vaitas pastebi, kad dabar daugelis ūkininkų aplinkos tausojimą supranta ne kaip savo pareigą, o kaip jų geros valios išraišką, todėl neretai piktinasi keliamais reikalavimais ir planais juos griežtinti naujuoju BŽŪP etapu. Jis tikisi, kad įgyvendinus naująjį BŽŪP etapą - 2020 m. turėtų būti smarkiai pasikeitusi ne tik aplinkos būklė, bet ir pačių ūkininkų požiūris.

Stambiesiems Europos ūkininkams labiausiai skauda dėl ketinimų nustatyti 300 tūkst. eurų paramos „lubas". Tačiau, pasak R. Vaito, siekiant skatinti darbo vietų kaimo vietovėse kūrimą, planuojama, kad po šiomis „lubomis" nepateks išlaidos darbuotojams. Pasak jo, iki šiol daugelis turtingų ūkininkų užuot samdę žmones verčiau pirko brangią techniką ir taip buvo skatinamas trumpalaikės naudos - ūkininko pelno, bet ne ilgalaikės - gyvybingo kaimo - kūrimas. Tikimasi, kad šis apribojimas padės skatinti ūkininkus įdarbinti daugiau žmonių.

R. Vaitas viliasi, kad iki birželio, kol ES pirmininkaus danai, EK pasiūlymo dėl BŽŪP idėja įgaus labiau apčiuopiamą išraišką. Tačiau viena aišku: BŽŪP, kuriai skiriama kone pusė ES biudžeto, turi būti skirta ne ūkininkų pelno auginimui, tačiau jų gerų darbų ES visuomenei rėmimui.

MŪ inf.