Briuselis. Europos Komisija (EK) pasiūlė iš esmės pakeisti pesticidų naudojimo Europos Sąjungoje tvarką – kai kuriems augalų apsaugos produktams suteikti neterminuotus (neriboto laiko) leidimus, išskyrus tuos, kurie priskiriami pavojingiausių cheminių medžiagų grupei. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti biurokratinę naštą, teisinį neapibrėžtumą ir žemės ūkio produkcijos gamintojų patiriamas sąnaudas.

Šiuo metu daugumos pesticidų veikliųjų medžiagų naudojimo leidimai Europos Sąjungoje galioja ribotą laiką ir turi būti periodiškai peržiūrimi bei atnaujinami. Tai reiškia sudėtingas mokslines procedūras, didelius administracinius kaštus ir dažnus vėlavimus, dėl kurių tiek ūkininkai, tiek valstybių institucijos susiduria su neaiškumu – ar konkretus produktas ir toliau bus leidžiamas naudoti.

Europos Komisija siūlo atsisakyti šios periodinės peržiūros praktikos tiems pesticidams, kurie jau yra pripažinti saugiais pagal galiojančius ES kriterijus ir nėra laikomi itin pavojingais žmonių sveikatai, biologinei įvairovei ar aplinkai. Tokiu būdu būtų supaprastintos maisto ir pašarų saugos taisyklės, o leidimų sistema taptų stabilesnė ir labiau prognozuojama.

Pasak bendrijos ekonomikos ir produktyvumo komisaro Valdžio Dombrovskio, siūlomi pakeitimai padėtų atsisakyti perteklinių procedūrų.

„Mūsų pasiūlymai pašalina reikalavimų ir ataskaitų teikimo dubliavimąsi, sprendžia teisinio neapibrėžtumo klausimus ir panaikina procedūras, kurios turi menkos pridėtinės vertės“, – teigė jis.

Šis Komisijos žingsnis atspindi platesnį Briuselio politikos posūkį. Pastaraisiais mėnesiais EK jau apkarpė arba peržiūrėjo ne vieną aplinkosaugos iniciatyvą, motyvuodama tuo, kad per griežti reikalavimai didina kaštus, silpnina Europos įmonių konkurencingumą ir gali stabdyti ekonomikos augimą. Prioritetu tampa verslui palankesnė reguliavimo aplinka, siekiant atgaivinti lėtėjančią Bendrijos ekonomiką ir sumažinti spaudimą žemės ūkiui.

Komisijos teigimu, pesticidų leidimų reformos tikslas – padaryti Europos patvirtinimo sistemą lankstesnę ir greitesnę, kartu išlaikant aukštus saugos standartus. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai verslui ir nacionalinėms institucijoms galėtų padėti sutaupyti apie 1 mlrd. eurų atitikties išlaidų per kelerius metus.

Vis dėlto tikėtina, kad siūlymai sulauks ir kritikos. Aplinkosaugos organizacijos jau anksčiau yra įspėjusios, jog leidimų neterminuotumas gali susilpninti kontrolę ir apsunkinti reagavimą į naujus mokslinius duomenis apie galimą cheminių medžiagų žalą. Tuo tarpu žemdirbių organizacijos ir agroverslas sprendimą vertina kaip būtiną žingsnį siekiant sumažinti kaštus ir užtikrinti stabilias gamybos sąlygas.

Galutinį sprendimą dėl siūlomų pakeitimų turės priimti Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.