Briuselis. Europos Komisija siūlo nuo birželio dar vieniems metams atnaujinti Ukrainos eksportui į ES taikomų importo muitų ir kvotų taikymo sustabdymą ir kartu sustiprinti importui jautrių ES žemės ūkio produktų apsaugą.

Nors autonominėmis prekybos priemonėmis siekiama remti Ukrainą, tačiau jas taikant taip pat atsižvelgiama į ES ūkininkams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams opius klausimus.

Šiuo tikslu ir atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. ir 2023 m. labai padidėjo kai kurių žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos į ES, atnaujintose autonominėse prekybos priemonėse numatytas didesnis apsaugos mechanizmas. Juo užtikrinama, kad įvykus dideliems ES rinkos arba vienos ar daugiau valstybių narių rinkų sutrikimams būtų galima imtis skubių taisomųjų veiksmų.

Importui jautriausiems produktams – paukštienai, kiaušiniams ir cukrui – numatytas sustabdymo mechanizmas, kurį taikant importas būtų stabilizuotas iki vidutinės 2022 ir 2023 m. importo apimties. Tai reiškia, kad šių produktų importui viršijus tokią apimtį būtų vėl pradėti taikyti tarifai, siekiant užtikrinti, kad importo apimtis per daug neviršytų ankstesnių metų importo apimties.

„Copa-Cogeca“ abejoja siūlymų veiksmingumu

Europos skėtinė žemdirbių organizacija „Copa-Cogeca“ sveikina EK siūlymą pratęsti dabartinį importo iš Ukrainos liberalizavimą vieniems metams su papildomomis apsaugos priemonėmis, tačiau kartu su jai priklausančiomis organizacijomis (ES šalių paukštienos perdirbėjų ir paukštienos prekybos asociacija, Europos cukraus gamintojų asociacija, Europos kukurūzų gamybos konfederacija, Tarptautine Europos runkelių augintojų konfederacija, Europos didmeninės prekybos kiaušiniais, kiaušinių produktais, paukštiena ir žvėriena sąjunga) teigia, kad nepriimtina tai, jog sustabdymo mechanizmas, kurį taikant importas būtų stabilizuotas iki vidutinės 2022 ir 2023 m. importo apimties, numatytas tik paukštienai, kiaušiniams ir cukrui, o grūdams ir aliejinių augalų sėkloms – ne.

„Dabartinė grūdų ir aliejinių augalų sėklų licencijavimo sistema, dėl kurios susitarė Ukraina ir atskiros valstybės narės, pavyzdžiui, Rumunija ir Bulgarija, nesuteikia veiksmingo ES masto sprendimo ir kelia grėsmę ES bendrosios rinkos vientisumui“, – teigiama organizacijos pranešime.

„Mes, žemės ūkio gamintojai, esame pasirengę ir toliau prisidėti prie ES pastangų padėti Ukrainai. Deja, manome, kad šios pastangos nėra teisingai paskirstytos, nes žemės ūkio sektoriui tenka neproporcinga ir netvari našta“, – pabrėžia „Copa-Cogeca“.

Organizacijos teigimu, jei pasiūlyti sprendimai nebus veiksmingi sprendžiant šią problemą, ES grūdų, aliejinių augalų sėklų, paukštienos, kiaušinių ir cukraus gamintojų išlikimui kaimyninėse šalyse ir už jos ribų iškils pavojus.

„Copa-Cogeca“ manymu, norint išsaugoti ES vienybę ir ES bendrosios rinkos vientisumą, šį klausimą spręsti būtina ES lygmeniu. Todėl ragina Tarybą ir Europos Parlamentą:

• apsaugos mechanizmą grįsti bendrų 2021 ir 2022 m. metiniu vidurkiu, taip pat įtraukti grūdus ir aliejinių augalų sėklas;
• užtikrinti, kad visi šią ribą viršijantys importuojami produktai būtų eksportuojami už ES ribų, taigi vežami tranzitu tik ES rinkoje.

„Institucijos turi rasti veiksmingą kompromisą ir konstruktyvų sprendimą, kad išlaikytų prekybos srautus, apsaugotų ES gamintojus, padėtų Ukrainos gamintojams diversifikuoti eksportą, atkurti senus prekybos kelius ir apriboti jų priklausomybę nuo ES rinkos“, – rašome pranešime.

***

Autonominės prekybos priemonės, kurios Ukrainai taikomos nuo 2022 m. birželio 4 d., turėjo teigiamą poveikį šios šalies prekybai su ES.

Kartu su solidarumo koridoriais autonominės prekybos priemonės užtikrino, kad 2022–2023  m. prekybos srautai iš Ukrainos į ES išliko stebėtinai stabilūs, nepaisant karo sukeltų didžiulių sutrikimų ir sumažėjusios Ukrainos prekybos apimties.

Anot EK, per 12 mėn. (iki 2023 m. spalio) bendras ES importas iš Ukrainos sudarė 24,3 mlrd. Eur, palyginti su prieš karą buvusia 2021 m. apimtimi (24 mlrd. Eur).