Briuselis / Vilnius. Šią savaitę žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) ministrais Briuselyje aptaria bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), su Žaliuoju kursu susijusius fitosanitarijos, miškininkystės klausimus.

Briuselyje vykstančios ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos darbotvarkė labai plati. Ministrai aptaria Europos Parlamento (EP) ir Tarybos derybų dėl BŽŪP eigą, diskutuoja dėl tikslingesnio paramos teikimo, bendrosios rinkos organizavimo priemonių, BŽŪP įgyvendinimo ir supaprastinimo aspektų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Į darbotvarkę taip pat įtraukti su Žaliuoju kursu susiję klausimai apie aplinkai palankesnių augalų apsaugos priemonių naudojimą, ES miškų strategiją.

„Žemės ūkio sektoriui reikia aiškumo ir teisinio tikrumo“

Nuo 2021 sausio 1 d.  pirmininkavimą ES Tarybai perėmus Portugalijai, tęsiamos praėjusių metų pabaigoje pradėtos EP ir Tarybos derybos dėl BŽŪP po 2020 m. reformos. Ministrai taip pat aptarė ir BŽŪP strateginių planų rengimą.

Kaip informuoja ŽŪM, vienas svarbiausių Lietuvai BŽŪP akcentų – tikslingesnis, sąžiningesnis ES paramos paskirstymas, jos teikimo skaidrumas. Parama turi būti teikiama tiems, kam ji skirta.

„Norėtume matyti ir daugiau BŽŪP politikos bendrumo kertiniuose jos elementuose, kad išsaugotume sąžiningas konkurencines sąlygas tarp šalių narių“, - Taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, praneša ŽŪM.

Taryboje taip pat aptartos ES paramos priemonių, skirtų sunkumams ir krizėms žemės ūkio rinkose valdyti, peržiūros galimybės. Pasak ministro, šių priemonių sistema turi būti savalaikė ir veiksmingesnė, tai ypač aktualu COVID-19 pandemijos kontekste. Jis ragino į šį siekį žiūrėti su didesne ambicija, įvertinti tai, kas naudinga žemės ūkio sektoriui.

Diskutuodami dėl BŽŪP įgyvendinimo aspektų, ministrai ragino nepamiršti tikslo ją supaprastinti.

„Esame už kuo paprastesnę, pakankamai lanksčią sistemą, kuri nekeltų pernelyg didelės administracinės naštos. Spręstinų klausimų dar tikrai yra likę. Aiškumo bei teisinio tikrumo reikia ir žemės ūkio sektoriui, ir mums, planuojantiems BŽŪP įgyvendinimą, taip pat integruojant Žaliąjį kursą. Svarbu kaip galima greičiau baigti derybas dėl BŽŪP reformos, žinoma, neaukojant ir paties susitarimo kokybės“, – Taryboje kalbėjo K. Navickas.

Diskutavo, kaip mažinti cheminių preparatų naudojimą

Taryboje taip pat kalbėta, kaip geriau apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Žemės ūkio kultūrų apsauga nuo kenkėjų yra labai aktuali tema tiek ES, tiek pasauliniu mastu. Laiku neužkirtus kelio augalų kenkėjų plitimui patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai, prarandami pasėliai, derlius.

Žaliojo kurso ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“ kryptys – mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą žemės ūkyje, ieškoti alternatyvų, taikyti aplinkai palankias žemės dirbimo technologijas. Taryboje ministrai diskutavo, kaip apsisaugoti nuo augalų kenkėjų ir sukurti sinergiją įgyvendinant Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“.

Lietuva skatina laikytis fitosanitarinių reikalavimų, diegti papildomas apsaugos nuo kenkėjų priemones.

K. Navicko nuomone, diskusija dėl augalų apsaugos ir fitosanitarijos priemonių yra aktuali, ypač šiuo metu, orientuojantis į strateginius ES tvarumo tikslus. „Lietuva aktyviai skatina ūkio subjektus laikytis fitosanitarinių reikalavimų. Galime pasidžiaugti, kad iki šiol mūsų šalyje nebuvo užregistruota nė vieno ES prioritetinių kenkėjų sąraše esančio kenkėjo židinio“, – Taryboje sakė ministras.

Ministrai diskutavo ir dėl biologinės kontrolės priemonių (mikroorganizmų) naudojimo siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Lietuva pritaria Portugalijos inicijuojamiems debatams dėl mikroorganizmų panaudojimo kovai su augalų kenkėjais, nes taip galima sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą.

„Naudoti šias priemones turi būti skatinama. Tokiu būdu būtų mažinamas cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas. Tačiau būtinas aiškus ir vieningas šios srities reglamentavimas ES lygiu. Kontrolės būtinybė yra neginčytina, tačiau šiame segmente yra daug mažų laboratorijų ir gamintojų. Rengiant kontrolės mechanizmus svarbu užtikrinti, kad mažesnieji verslai nebūtų išstumti iš rinkos“, – pabrėžė K. Navickas.

Bus rengiama nauja ES miškų strategija

Taryboje aptarti ir prioritetai rengiant ES miškų strategiją po 2020 m. Ir Lietuva, ir kitos Bendrijos šalys ne kartą pasisakė, kad kuo skubiau būtų rengiama nauja ES miškų strategija. Ji apjungtų kitas su miškais susijusias strategijas ir politikas bei nustatytų bendrą ES valstybėms narėms siektiną kryptį.

„Lietuva kaip tik šiuo metu naujina nacionalinius strateginius dokumentus, numatančius miškų politikos įgyvendinimo priemones iki 2030 metų. Todėl mums ypač svarbu matyti ir bendras Europos miškų politikos gaires“, – ES Taryboje teigė ministras K. Navickas, praneša ŽŪM.

BNS, ŽŪM, MŪ inf.