Berlynas. Tarptautinės žemės ūkio ir maisto parodos „Grüne Woche“ 2026 išvakarėse Berlyne besilankantis ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansen'as surengė spaudos konferenciją.

„Grüne Woche 2026“ – didžiausia Europos žemės ūkio, maisto ir sodininkystės paroda, kuri šiemet švenčia 100-metį. Parodoje dalyvauja politikai, ūkininkai, verslo, žiniasklaidos atstovai, joje apsilanko tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.

„Ši paroda padeda parodyti sunkų mūsų ūkininkų darbą maisto gamyboje. Tai ne tik ūkininkai – tai visa maisto gamybos grandinė ir su tuo susijusi pramonė“, – sakė komisaras.

Komisaras Ch. Hansen‘as apžvelgė savo darbo metus nuo paskyrimo komisaru žemės ūkio ir maisto politikai. Jis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – gerinti ūkininkų pajamas, užtikrinti maisto saugumą ir stiprinti pokyčius, orientuotus į tvaresnę žemės ūkio praktiką.

Daugiausia dėmesio jis skyrė ES bendrosios žemės ūkio politikos ateičiai. Ch. Hansen‘as pabrėžė, jog BŽŪP biudžetas yra didelis ir turėtų garantuoti paramą ūkininkų pajamoms bei nuoseklų pereinamąjį laikotarpį. Taip pat jis akcentavo, kad parama turi atitekti tiems, kurie iš tiesų ūkininkauja, o ne vien turto savininkams.

„Ateities BŽŪP pajamų parama ūkininkams bus užtikrinta ir garantuota. Tikslas – kad pinigai eitų tiems ūkininkams, kurie tikrai dirba žemę. Šiuo metu dar dažnai parama atitenka tiems, kurie valdo žemę, bet ne visada ją dirba“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ch. Hansen‘as.

Komisaras išreiškė norą mažinti biurokratiją ir sukurti sąžiningesnes sąlygas vartotojams ir ūkininkams. Tai apima ir valstybių narių diskusijas dėl maisto produktų ženklinimo ir informacijos apie jų kilmę.

Ch. Hansen‘as kritiškai vertino tai, kad daugelio maisto produktų (pvz., vištienos kepsnių) vartotojai nežino, iš kur kilęs pagrindinis ingredientas. Jis siūlė aiškesnį europietiškos kilmės ženklinimą, kartu pabrėždamas, kad per didelė detalizacija gali pakenkti ES vidaus rinkai.

„Paimkime pavyzdį – vištienos kepsneliai, kuriuos mano vaikai tikrai mėgsta. Galiu sužinoti, kur jie buvo pagaminti, bet nežinau, iš kokios vištienos - vokiškos, liuksemburgietiškos, ukrainietiškos ar braziliškos? Man tai kelia rūpestį. Norėčiau žinoti, ar ši mėsa bent jau europietiška“, – kalbėjo komisaras.

Pasisakymo metu jis skyrė dėmesio moterų svarbai žemės ūkio sektoriuje (2026-ieji paskelbti Tarptautiniais moterų žemės ūkyje metais). Ch. Hansen‘as minėjo realius pavyzdžius, kurie riboja moterų veiklą ūkyje, pvz., vaikų darželių nebuvimas ar didelį atstumą iki jų.

„Moterys sudaro 40 proc. žemės ūkio darbo rinkos. Tačiau daugeliui jų tenka sunki dalia. Viena ūkininkė iš Švedijos man paaiškino terminą „vaikai ar karvės“ – ji turėjo rinktis tarp vaikų priežiūros ir darbo, nes artimiausia vaikų priežiūros įstaiga buvo už valandos kelio…“, – sakė komisaras.