Strasbūras. ES žemės ūkio politika 2021–2027 m. turi būti paprastesnė, sąžiningesnė, tvaresnė ir geriau finansuojama. Tai rašoma trečiadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje, kuriai pritarė 468 EP nariai, nepritarė 123, o susilaikė 89.

Europarlamentarai ragina vėl pripažinti žemės ūkį strategine veiklos sritimi ir laisvosios prekybos susitarimus rengti nebelaikant žemės ūkio tik sudėtine prekybos sektoriaus dalimi bei stengiantis apsaugoti žalio pieno gamybos ir kitas šakas.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad ES žemės ūkio maisto produktų sektorius turėtų pasinaudoti eksporto teikiamomis augimo galimybėmis, atsižvelgiant į tai, kad maždaug 90 proc. papildomos pasaulinės žemės ūkio produktų paklausos per ateinantį dešimtmetį bus ne iš Europos. Be to, turėtų būti neleidžiama į ES rinką pateikti prekių, kurių gamyba susijusi su miškų naikinimu, žemės ar išteklių grobimu ir žmogaus teisių pažeidimais.

Nepritaria sumažintam biudžetui

ES turi padėti ūkininkams prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos reikalavimų, skatinti inovacijas bei naujus ūkininkavimo būdus ir užtikrinti aukščiausios kokybės produkciją. Todėl svarbu išlaikyti pakankamą ES paramą bendrajai žemės ūkio politikai, įsitikinę EP nariai. Jie nepritaria 25 proc. sumažintam kaimo plėtros biudžetui, kurį gegužės 2 d. pasiūlė Europos Komisija, ir ragina užtikrinti, kad bet koks žemės ūkio ir kaimo plėtros biudžeto mažinimas nenulemtų mažesnių užmojų, palyginti su dabartine BŽŪP.

Siūlo keisti išmokų skaičiavimą

Europarlamentarai pažymi, kad Bendroji žemės ūkio politika po 2020 m. turėtų tapti lankstesnė ir geriau pritaikyta kiekvienos šalies poreikiams, tačiau ji neturėtų būti visiškai grąžinta valstybėms, nes tai iškreiptų konkurenciją vidaus rinkoje.

Jie ragina pakeisti tiesioginių išmokų apskaičiavimą – atsisakyti istorinių teisių į išmokas ir labiau remtis ūkininkų pajamomis, taip pat numatyti galimybę padidinti paramą už indėlį į viešųjų gėrybių kūrimą (viešosios gėrybės – tai paslaugos, kurios viršija tai, kas nustatyta aplinkos apsaugos, klimato ir gyvūnų gerovės teisės aktuose, įskaitant visų pirma vandens telkinių apsaugą, biologinės įvairovės apsaugą, dirvožemio derlingumo apsaugą, apdulkintojų apsaugą, humuso sluoksnio apsaugą ir gyvūnų gerovę). EP ragina tinkamai atlyginti už viešąsias gėrybes, kurias teikia labai maži ir smulkieji ūkiai, be kita ko, dalyvaudami bendradarbiaujamojoje ir bendruomeninėje veikloje. 

Remti tuos, kurie dirba

EP rezoliucijoje pabrėžiama, kad parama turi būti skiriama visų pirma tiems, kurie aktyviai ūkininkauja ir iš to gyvena. Per ankstesnę reformą buvo sunku susitarti dėl „aktyvaus ūkininko“ sąvokos, todėl parlamentarai mano, kad nustatant šią apibrėžtį ūkio rezultatai (pvz., išlaikyti žemę geros žemės ūkio būklės, užsiimti tinkama gyvulininkyste, prisidėti prie žiedinės ekonomikos) galėtų būti tikslingesnis ir išmatuojamas pasirinkimas.

Europarlamentarai ragina mažinti paramą dideliems ūkiams ir ES mastu nustatyti paramos lubas, tačiau negailėti paramos jauniems ir naujiems ūkininkams. 

Teisingiau apskaičiuoti išmokų dydį

EP taip pat ragina teisingiau apskaičiuoti tiesioginių išmokų dydį atskirose valstybėse pagal objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, gaunamos paramos lygį, gamtines sąlygas, bendrą gyvenimo lygį bei gamybos sąnaudas. Savo ruožtu europarlamentarai pažymi, jog galimi pažeidimai turi sulaukti vienodų sankcijų visose ES šalyse.

Parlamentarai ragina apriboti I ramsčio (tiesioginių išmokų), taip pat susietosios paramos mokėjimus už hektarą ir paramos gavėją, kad jie atitiktų tiesioginės išmokos vienam hektarui ES vidurkio dvigubą dydį, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui.

„Turime užtikrinti aukštos kokybės maisto tiekimo saugumą ES piliečiams, labiau remti jaunus ūkininkus ir šeimos ūkius, stiprinti ūkininkų konkurencingumą ir naujovių diegimą. Tai pasieksime tik tuomet, jei ES žemės ūkio politika ir toliau išliks bendra ir pakankamai finansuojama“, – pažymėjo EP pranešėjas Herbertas Dorfmanas (Herbert Dorfmann, Italija).

Smulkių ūkių rėmimas

EP  mano, kad būtina toliau taikyti supaprastintą rėmimo tvarką smulkiems gamintojams, kad jiems būtų paprasčiau gauti ir tvarkyti tiesiogines išmokas. Parlamentarai prašo išsaugoti supaprastintą smulkiųjų ūkininkų sistemą ir mano, kad ūkininkai, turintys mažiau nei 5 hektarus žemės, turėtų turėti galimybę savanoriškai prisijungti prie šios sistemos.

Strasbūras taip pat ragina išlaikyti esamą išimtį ir neapsunkinti mažiausių, mažesnių nei 15 ha ūkių papildomais BŽŪP veiksmais aplinkos ir klimato srityje.

Dėmesys bitininkystei

EP mano, kad pagal II ramstį bitininkystei skiriamas finansavimas turėtų būti tikslingesnis ir veiksmingesnis ir kad naujojoje teisės aktų sistemoje turėtų būti nustatyta nauja paramos bitininkystei pagal I ramstį (tiesioginių išmokų) schema, įskaitant tiesioginę paramą bičių bendruomenėms.

Nepamiršti vietos bendruomenių

Europarlamentarai pabrėžia kaimo plėtros svarbą, įskaitant iniciatyvą LEADER, puoselėjant ūkininkų partnerystę, vietos bendruomenes ir pilietinę visuomenę ir skatinant papildomą verslumo veiklą ir galimybes, kurių dažniausiai negalima perkelti, žemės ūkio verslo, kaimo turizmo, tiesioginės rinkodaros, bendruomenės remiamo žemės ūkio, bioekonomikos, darnios bioenergijos gamybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse. 

Todėl svarbu didinti antrojo ramsčio finansavimą, taip suteikiant daugiau galimybių gauti pajamų, kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu, nedarbu ir skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį, teikti socialines paslaugas ir stiprinti socialinę ir ekonominę struktūrą kaimo vietovėse, turint bendrą tikslą – gerinti gyvenimo kaimo vietovėse kokybę.

EP ragina sukurti naują bendruomenės inicijuotos vietos plėtros fondą, grindžiamą patirtimi, įgyta įgyvendinant LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvas, ir jam skirti 10 proc. visų struktūrinių fondų lėšų vietos bendruomenės strategijose nustatytiems tikslams įgyvendinti, neatskiriant struktūrinių fondų, kuriais bus naudojamasi decentralizuotai.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kaimo plėtros programos turėtų padėti kurti pridėtinę vertę ūkiams ir toliau atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas imtis ilgalaikių veiksmų novatoriškos praktikos ir agrarinės aplinkosaugos priemonių srityje.

Įgyvendinant iniciatyvą LEADER papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas labai mažų šeimos ūkių poreikiams ir projektams, be kita ko, teikiant būtiną finansinę paramą.

Stiprinti gamintojų pozicijas

EP primygtinai ragina sustiprinti pirminių gamintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, ypač užtikrinant sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą tarp gamintojų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos sektoriaus.

Todėl turi būti suteikiami finansiniai ištekliai ir paskatos, kurių reikia siekiant kurti ir plėtoti gamintojų organizacijas, įskaitant kooperatyvus, ir jų asociacijas bei tarpšakines organizacijas, nustatant suderintus būtiniausius standartus. Šitaip būtų kovojama su nesąžininga ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje.
***
Ši rezoliucija prisidės prie diskusijų dėl ES žemės ūkio politikos reformos, kurią Europos Komisija pristato birželio 1-ąją.

MŪ inf.

Europos Parlamento rezoliucija dėl maisto ir ūkininkavimo ateities