Briuselis / Vilnius. Lietuvos žemdirbių peticija dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo pagaliau pradėta svarstyti Europos Parlamento (EP) Peticijų komitete.

Šiandien Peticijų bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetai surengė klausymus, kaip sąžiningai ir vienodai elgtis su ūkininkais visoje Europos Sąjungoje.

Lietuvos žemdirbių peticija su daugiau kaip 52 000 parašų Europos Parlamentui buvo įteikta dar 2018 m. vasarį. Nuogąstauta, jog per tiek laiko klausimas gali būti būti išbrauktas iš svarstytinų sąrašo, tačiau vis dėlto svarstymą nuspręsta tęsti.

Peticiją pristatęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis priminė, kad nevienodos tiesioginės išmokos – tai kai kurių šalių žemdirbių diskriminacija.

Šiandien kartu svarstyta ir Lenkijos 2019 m. įteikta peticija dėl galimai nesąžiningų tiesioginių išmokų ūkininkams.

Tiek Europos Parlamento pasitelkti ekspertai, tiek kai kurie parlamentarai, svarstydami šias peticijas, argumentavo, jog tokia situacija yra susiklosčiusi istoriškai ir ją keisti būtų sudėtinga. Atkreiptas dėmesys ir į skirtingas gamybos sąnaudas bei darbo užmokesčio lygį įvairiose ES šalyse.

Italijos atstovas Herbert‘as Dorfmann‘as (Herbertas Dorfmanas) diskusijose teigė, jog „sąžiningumas nereiškia lygybės“, o diskutuojant apie Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą svarbu atsižvelgti į nevienodas gamybos sąnaudas. Jo teigimu, kol tiesioginės išmokos užtikrina pajamų lygio palaikymą, „būtų nesąžininga jas suvienodinti Lietuvai ir Liuksemburgui“.

Į tai replikuodamas europarlamentaras Juozas Olekas teigė, jog skaičiavimai, kurias remtasi, yra visiškai pasenę, ir tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių išlaidos bei gamybos sąnaudos artėja prie ES vidurkio. „Turime įgyventi kadaise prisiimtus įsipareigojimus, kad nebūtume melagiai prieš mūsų ūkininkus. Kad nebūtų, kaip rašė Orvelas, lygių ir lygesnių“, - komitete kalbėjo J. Olekas.

Įgyvendinti duotus pažadus ragino ir europarlamentaras Bronis Ropė, primindamas, jog šis klausimas ne kartą svarstytas įvairiuose EP komitetuose ir pripažinta, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių išmokos nesiekia ES vidurkio. „Niekas neprašo Liuksemburgo tiesioginių išmokų, bet šiandien Lietuvos žemdirbiai pasmerkti konkuruoti nelygiomis sąlygomis. Matome rodiklius, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse žemdirbiai traukiasi, lieka tik grūdininkystė“, - kalbėjo B. Ropė.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas Georg‘as Hausler‘is (Georgas Hoisleris) akcentavo, kad „situacija nėra tokia paprasta“ ir nedera priešinti senųjų ir naujųjų ES narių. Anot jo, visų pirma, reikia kalbėti apie skirtingą padėtį dėl istorinių priežasčių ir būtinybę į tai atsižvelgti.

Kalbėdamas apie netesėtus pažadus G. Hausler‘is buvo dar griežtesnis. Jo žodžiais, „svarbu vadovautis faktais“ ir nėra teisinga teigti, kad buvo priimtas, bet neištesėtas sprendimas išmokas vienodinti. Anot jo, sprendimas buvo, tačiau „tai neįgyvendinta valstybėse narėse“.

G. Hausler‘io teigimu, būtent valstybės narės, priimdamos sprendimus perkelti lėšas iš BŽŪP I į II ramstį (t. y. iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtros voką) galėjo tai padaryti, tad ir Lietuvos Vyriausybė galėjo taip pasielgti ir šalies ūkininkai esą būtų gavę didesnes išmokas, tačiau „dėl svarbių priežasčių buvo nuspręsta laikyti lėšas II ramstyje“.

Kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri perkėlė lėšas ir teigė, kad sprendimus galima priimti lanksčiai. „Viskas priklauso nuo šalių narių ir Vyriausybių pasirinkimo. Juos reikia gerbti ir vykdyti, tačiau nereikia sakyti, kad pažadai nėra vykdomi“, - kalbėjo G. Hausler‘is.

EP Peticijų bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetuose išklausius argumentus, jie turės pateikti savo išvadas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė, komentuodama portalui manoūkis.lt įvykusius klausymus, džiaugėsi, kad peticija nagrinėjama ir teigė, kad tai – toli gražu dar ne proceso pabaiga. Anot jos, sumuoti rezultatus bus galima tik sulaukus EP komitetų išvadų. Tikėtina, kad į išsakytas nuomones gali būti atsižvelgta ir birželio pabaigoje numatytoje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

MŪ inf.