Ekspertai: kai kurios šalys galėtų didinti rapsų cheminę apsaugą
2021-09-03

Varšuva. Tokios šalys kaip Lenkija, Lietuva, Latvija, Slovakija ir kt., kuriose cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas atsilieka nuo ES vidurkio, galėtų didinti gamybos „chemiškumą“ racionaliai, nenusižengdamos biologinei įvairovei ir ES žaliajam kursui, teigia Lenkijos valstybinio augalų apsaugos tyrimų instituto ekspertų išvadose.

Europos Sąjungos agrarinės strategijos (Biologinės įvairovės ir „nuo lauko iki stalo“) kelia naujų iššūkių rapsų augintojams, todėl nacionalinėse kaimo plėtros strategijose ir planuose būtina numatyti naujų paramos priemonių, kurios leistų pasiekti tikslus neprarandant gamybos efektyvumo ir nesumažinant rapsų derliaus.

Lenkijos valstybinio augalų apsaugos tyrimų instituto ekspertų komanda, vadovaujama prof. hab. dr. Marek‘o Mrówczyński‘o (Mareko Mruvčinskio) parengė išvadą, iš kurios matyti, kad Lenkijoje žieminiai rapsai yra vieni svarbiausių aliejinių augalų, o jų pasėlių plotas didėja ir siekia beveik 1 mln. ha. Agroklimato pokyčiai, gamybos technologijų supaprastinimas ir didelis sėjos plotas padidina ekonominę agrofagų, t. y. patogenų, žaladarių ir piktžolių, reikšmę.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Mokslininkų išvadose nurodoma, kad nuo 2014 m., kai Europos Sąjungoje imta taikyti integruotą kenkėjų kontrolę, augalų apsaugos produktų naudojimas žieminiuose rapsuose sumažėjo nuo 1,97 kg/ha veikliųjų medžiagų iki 1,74 kg/ha. Šiuo metu daugiausia naudojami herbicidų, t. y. 0,92 kg/ha, po to fungicidų - 0,45 kg/ha, o mažiausiai insekticidų – 0,28 kg/ha.

Perskaičiavę augalų apsaugos produktų panaudojimą įvairiose šalyse pagal veikliųjų medžiagų kiekį (kg/ha), lenkų mokslininkai atliko palyginamąją analizę, kuri parodė, kad ES vidutiniškai sunaudojama 3,5 kg/ha augalų apsaugos produktų. Daugiausia jų sunaudojama Olandijoje – 8 kg/ha, Italijoje - 6,5, Vokietijoje - 4,5, Prancūzijoje ir Ispanijoje - po 4 kg/ha. Lenkijoje – 2,5 kg/ha. Kai kurios šalys sunaudoja dar mažiau: Kroatija, Čekija – po 2 kg/ha, Lietuva, Latvija, Slovakija, Bulgarija, Danija – po 1,5 kg.

Prancūzija, Ispanija, Vokietija ir Italija kartu sunaudoja net 65 proc. visų ES sunaudojamų augalų apsaugos produktų, dirbdamos tik 45 proc. ES ariamosios žemės. Būtent šiose šalyse ir turėtų būti labiausiai sumažintas chemikalų naudojimas augalų apsaugai.

ES biologinės įvairovės ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijose rekomenduojama per 10 metų augalų apsaugos produktų naudojimą sumažinti 50 proc. Pasak prof. M. Mrówczyński‘o, ši nuostata turėtų būti taikoma tik 10-iai ES šalių, kuriose augalų apsaugos produktų naudojimas viršija ES vidurkį, o šalys, naudojančios mažiau preparatų, turėtų netgi racionaliai padidinti gamybos „chemiškumą“ bei taikyti naudojant necheminius, t. y. biologinius, augalų apsaugos metodus.

Remiantis JAV žemės ūkio departamento 2020 m. lapkritį paskelbta ekspertų nuomone, europinės strategijos, numatančios augalų apsaugos produktų naudojimo ribojimą, gali sumažinti cukrinių runkelių gamybą Europos Sąjungoje 18 proc., kviečių - 25, rapsų - 38 procentais.

Prof. M. Mrówczyński‘s pažymi, kad artimiausiu metu sparčiai daugės įvairių šiuolaikinių biologinių augalų apsaugos priemonių, o tai leis bent iš dalies sumažinti neigiamą plačiai naudojamų medžiagų poveikį žieminių rapsų gamybai. Ekspertai mano, kad rapsų ateitis susijusi su naujomis veislėmis, kurios atsparios patogenams. Tai leis sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą žieminių rapsų gamyboje ir teigiamai paveiks žemės ūkio aplinką.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai