Liuksemburgas. Specialiąją ataskaitą paskelbę Europos audito rūmai teigia, kad ne visos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), planuotos kaip žaliosios, tokios ir yra.

Ataskaitoje „Žalioji pertvarka. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės indėlis neaiškus“ auditoriai nagrinėjo, kaip naudotos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP arba RRF) lėšos.

Auditorių teigimu, klimato srities projektams paskirstytos lėšos gali būti pervertintos 34,5 mlrd. Eur, taip pat nėra išsamios informacijos apie faktines sumas, išleistas klimato politikos veiksmams ES šalyse.

Rengiant priemonę buvo numatyta, kad bent 37 proc. jos lėšų turi būti skirta klimato politikos veiksmams. Europos Komisija skaičiuoja, kad nuo šių metų vasario priemonėms, kuriomis remiami ES klimato politikos tikslai, įgyvendinti buvo išmokėta 42,5 proc. (275 mlrd. Eur) EGADP lėšų.

Auditoriai įspėja, kad šie įnašai gali būti pervertinti mažiausiai 34,5 mlrd. Eur. Be to, nustatyta trūkumų, susijusių su klimato politikos veiksmų tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, ataskaitų dėl faktinių išlaidų teikimu ir kai kurių projektų, kurie pažymėti kaip žalieji, ekologiškumu.

Vienas iš pagrindinių EGADP tikslų – prisidėti siekiant Europos klimato politikos tikslų ir žaliosios pertvarkos ES valstybėse narėse. Kitaip nei kitų ankstesnių formų ES išlaidos, EGADP lėšos išmokamos remiantis pasiektomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, o ne faktinėmis išlaidomis. Auditoriai nustatė, kad dėl šio finansavimo modelio ir palyginti trumpo EGADP įgyvendinimo laikotarpio kyla abejonių, ar visomis klimato politikos veiksmams numatytomis lėšomis iš tiesų bus prisidėta juos įgyvendinant.

Pasak už ataskaitą atsakingos Audito rūmų narės Joëlle‘ės Elvinger (Džoelės Elvindžer), EGADP yra didelė investicija ir tinkamai įgyvendinta turėtų gerokai paspartinti plataus užmojo ES klimato srities tikslų įvykdymą.

„Šiuo metu jos įgyvendinimą apsunkina itin didelis suderinimo poreikis su priemone susijusiuose planuose ir skirtumai tarp planavimo ir praktikos. Be to, sunku įvertinti, kiek lėšų tiesiogiai skiriama žaliajai pertvarkai“, – sakė Audito rūmų narė.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad EGADP priemonių klimato srities indėlis praktiškai ne visada tikslinamas. Daug priemonių nebuvo aiškios, nustatyta, kad tam tikrais atvejais jų klimato srities indėlis buvo pervertintas. Be to, atidžiau išnagrinėjus kai kuriuos projektus, pažymėtus kaip ekologiški, paaiškėjo, kad jie nėra tiesiogiai susiję su žaliąja pertvarka.

Pavyzdžiui, vienai priemonei, kuria siekta pagerinti vandentvarką, buvo priskirtas 40 proc. klimato srities indėlio koeficientas. O iš tikrųjų lėšos buvo išleistos vyriausybės IT sprendimams, skirtiems vandens tiekimo sistemai skaitmeninti, todėl tiksliau būtų buvę priskirti 0 proc. koeficientą. Kad tokių atvejų būtų išvengta, ES auditoriai rekomenduoja ateityje išsamiau ir tiksliau įvertinti su klimatu susijusius projektus.

Auditoriai taip pat nustatė, kad kai kurios priemonės nebuvo tokios ekologiškos, kaip teigta. Vienas projektas, kuris sudrumstė vandenį, buvo hidroakumuliacinės hidroelektrinės. Jos reikšmingas poveikis aplinkai nebuvo įvertintas prieš įrenginio finansavimą. Kad pasiektų klimato srities išlaidų tikslus, šalys savo planuose pateikia išlaidų sąmatas, kurios yra tikrinamos iš anksto, o ne jas įgyvendinus.

Faktinės bet kurios EGADP priemonės išlaidos gali labai skirtis nuo įverčių, o tai reiškia, kad nėra užtikrinama visiška atskaitomybė už klimato srities veiksmams išleistas lėšas. Kad būtų išvengta tokių neatitikimų, ES auditoriai rekomenduoja stiprinti būsimų priemonių ir klimato tikslų sąsajas ir rinkti bei skelbti išsamią informaciją apie išleistas lėšas.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra 700 mlrd. Eur specialaus finansavimo priemonių rinkinys, kurį ES skyrė netrukus po to, kai prasidėjo pandemija. Ją sudaro paskolos ir dotacijos.

Lėšas gaunančios valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatė tarpines ir siektinas reikšmes ir nurodė numatomas išlaidas. Planavimo etape bent 37 proc. finansavimo turi būti skirta klimato politikos veiksmams, kuriais prisidedama prie ES 2050 m. nulinio poveikio klimatui tikslo.