Briuselis. Europos Komisija (EK) žemės ūkio ministrams pristatė priemones, skirtas apsirūpinimo maistu saugumui spręsti ir padėsiančias ūkininkams susidoroti su didėjančiomis degalų, pašarų ir trąšų kainomis. Kartu svarstytas ir Europos grūdų gamybos didinimo klausimas, siekiant juos eksportuoti į skurstančias šalis.

EK svarsto galimybę laikinai nukrypti nuo įsipareigojimų pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) I ramsčio žalinimo reikalavimus, atidėti du pasiūlymus – privalomus tikslus gamtai atkurti ir tvaresnį pesticidų įstatymą.

Leidžiant nukrypti nuo šių reikalavimų, siekiama padidinti ES gamybos pajėgumus, nes jos atsaką į tiekimo problemas riboja derlingos žemės prieinamumas.

Praėjusią savaitę EK apsistojo ties 4 galimais agrarinio atsako veiksmais, kai kurie aptarti ir per šio pirmadienio susitikimą. Svarstoma valstybėms narėms 2022 m. leisti auginti bet kokius pasėlius pūdymuose, išlaikant visą žalinimo išmokų lygį. Tikimasi, kad tai leis ūkininkams šiais metais pakoreguoti planus ir išplėsti pasėlius.

Kaip žinia, Ukraina ir Rusija – dvi svarbios grūdų (ES naudojamų ir gyvulių pašarams skirtų) ir trąšų eksportuotojos. Jų pasitraukimas iš pasaulio rinkos darys didelę įtaką grūdų kainoms.

„Būtina kompensuoti derliaus nuostolius Ukrainoje. EK siūlo į apyvartą grąžinti 4 mln. ha dirbamos žemės“, – sakė Austrijos žemės ūkio ministrė Elisabeth Köstinger.

Kitų metų sausį įsigalios nauja ES BŽŪP, pagal kurią didesni nei 10 ha ūkiai turės „iš gamybos išimti“ bent 4 proc. dirbamos žemės, kad išsaugotų biologinę įvairovę. Šiuose plotuose EK siūlo auginti pašarinius augalus, pavyzdžiui, sojas ir kukurūzus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo iš Ukrainos.

EK siūlo iš krizės valdymo rezervo skirti 450–500 mln. Eur ūkininkams. „Briuselis pateiks susitarimo projektą, suteikiantį galimybę kai kurioms šalims narėms teikti papildomą pagalbą“, – sakė Prancūzijos žemės ūkio ministras Julienʼas Denormandie (Žiuljenas Denormandi), šiuo metu pirmininkaujantis ES Tarybai.

Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministras Cemʼas Özdemirʼas (Džemas Ozdemiras) paskelbė, kad dėl karo Ukrainoje padarinių šalies ūkininkams šiais metais bus leista auginti pašarines kultūras ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse.

Viršūnių susitikimo dalyviai paragino EK nedelsiant peržiūrėti nacionalinius BŽŪP įgyvendinimo planus. „Juos koreguojant reikėtų atsižvelgti į apsirūpinimo maistu svarbą“, – sakė J. Denormandie ragindamas Briuselį investuoti į trąšų gamybą Europoje. 

ES žemės ūkio komisaras Januszʼas Wojciechowskiʼs (Janušas Voicechovskis) atkreipė dėmesį, kad nereikėtų atsisakyti aplinkosaugos tikslų ar silpninti jų įgyvendinimo.

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Romanas Leščenka, kalbėjęs per vaizdo skambutį, paragino ES padėti ukrainiečiams ir pabėgėliams apsirūpinti maistu, remti Ukrainos maisto pramonę ir prisidėti aprūpinant ūkininkus trąšomis, sėkla, degalais.

Siekdama išspręsti galimas gamintojų grynųjų pinigų srautų problemas rudenį, EK leis valstybėms narėms nuo spalio 16 d. mokėti didesnius tiesioginių išmokų avansus ir su plotu bei gyvuliais susijusias kaimo plėtros priemones ūkininkams.

ES ministrai sutarė su EK sukurti organizaciją, kuri galėtų veiksmingai reaguoti į Ukrainos prašymus. Pasak J. Wojciechowskiʼo, Ukrainos ūkininkams prireiks 50 tūkst. t kuro, kad bent minimaliai įdirbtų laukus ir išaugintų produkcijos tiek, kiek reikia norint išgyventi.

Jau šią savaitę EK turėtų pateikti komunikatą dėl apsirūpinimo maistu ir konkrečių priemonių, kurios bus finansuojamos ES bei nacionalinėmis lėšomis, paketą.