Liuksemburgas. Du trečdaliai Europos dirvožemio yra blogos būklės, ES šalys neskiria lėšų vietovėms, kuriose yra opiausių dirvožemio problemų, ir neišnaudoja ES paramos dirvožemiui valdyti ir mėšlui tvarkyti, skelbiama Europos Audito Rūmų ataskaitoje.

Auditoriai kritiškai vertina ligšiolines ES pastangas užtikrinti tvarų dirvožemio valdymą ir mano, kad Europos Komisija ir ES šalys nepakankamai pasinaudojo turimomis finansinėmis ir teisėkūros priemonėmis. Auditoriai nustatė, kad ES standartams dažnai trūksta užmojo, o valstybės narės neskiria finansavimo vietovėms, kuriose yra opiausių dirvožemio problemų.

Rengiant ataskaitą remtasi analize, iš kurios matyti, kad 60–70 proc. Europos dirvožemių yra prastos būklės, iš dalies dėl prastos dirvožemio valdymo ir mėšlo tvarkymo praktikos.

Auditoriai nustatė, jog ES priemonė, skirta užtikrinti, kad ūkininkai laikytųsi aplinkosaugos sąlygų (kompleksinė parama), gali padėti šalinti dirvožemiui kylančias grėsmes, nes jos standartai taikomi 85 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau šios sąlygos, kurias ūkininkai turi atitikti, kad gautų išmokas pagal BŽŪP, nėra pakankamos.

Ūkininkavimo praktika mažai kinta

Dėl reikalavimų, kuriuos ES šalys taiko dirvožemiui, beveik nėra būtina keisti ūkininkavimo praktikos, o dirvožemio būklė gali tik labai nedaug pagerėti. Nors 2023–2027 m. laikotarpiui padaryta tam tikrų patobulinimų, kai kuriose valstybėse narėse iki šiol padaryti pakeitimai yra nepakankami ir gali turėti tik nedidelį poveikį tvariam dirvožemio valdymui ir mėšlo tvarkymui.

ES šalys turėjo skirti finansavimą vietovėms, kuriose yra opių dirvožemio problemų. Tačiau tokiu būdu jos skyrė tik nedidelę dalį savo ES kaimo plėtrai skirtų lėšų, kurios naudojamos savanoriškam aplinką tausojančiam ūkininkavimui remti. Jų kaimo plėtros programose numatyta nedaug mėšlo tvarkymo priemonių, nepaisant žinomų azoto pertekliaus problemų.

Komisijai sunku apžvelgti, kaip ES šalys taiko mėšlo tvarkymo reikalavimus, nes jos pateikia neišsamius duomenis. Šios spragos taip pat reiškia, kad neįmanoma apskaičiuoti ES vidurkių. Be to, dėl nukrypti leidžiančių nuostatų mėšlo naudojimo apribojimai tampa ne tokie veiksmingi. Pavyzdžiui, dirvožemio tarša padidėjo ūkiuose, kuriems leidžiama nukrypti nuo nuostatos dėl azoto ribinių verčių.

Dirvožemio ekosistema ir toliau blogės

ES yra įsipareigojusi siekti tvaraus dirvožemio valdymo, tačiau ES lygiu neapibrėžta,  kas tai yra. Europos Komisija neseniai paskelbė pasiūlymą dėl naujos ES direktyvos dėl geros dirvožemio būklės, kurį artimiausiais mėnesiais aptars Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Moksliniai tyrimai rodo, kad Europos dirvožemio ekosistema ir toliau blogės dėl įvairių veiksnių. Apie 25 proc. ES žemės viršijama rekomenduojama tvari erozijos ribinė vertė, be to, daugumai ES dirvožemių kyla biologinės įvairovės nykimo rizika.

Dirvožemiui reikalingas azotas, kad augalai galėtų augti. Azoto stygius gali lemti dirvožemio degradaciją, o pernelyg didelė jo dalis gali sukelti vandens taršą ir eutrofikaciją. Didžiausios teršimo ES vertės 2012–2015 m. užfiksuotos Kipre ir Nyderlanduose; didžiausia žinoma vertė registruota Nyderlanduose 2016–2019 m., t. y. paskutiniu laikotarpiu, kurio duomenimis galima pasinaudoti.

Auditas apėmė 2014–2020 m. laikotarpį (jo standartai buvo išplėsti, kad apimtų 2021 ir 2022 m.), jo metu taip pat buvo žvelgiama į ateitį, 2023–2027 m. laikotarpį.  Į audito imtį buvo įtrauktos penkios ES šalys: Vokietija, Airija, Ispanija, Prancūzija ir Nyderlandai.

Audito Rūmų specialioji ataskaita 19/2023 „ES pastangos tvariai valdyti dirvožemį. Nedidelio užmojo standartai ir ribotas tikslingumas“