Vilnius. Europos Sąjungos (ES) ministrų sprendimas skirti mažiausiai 20 proc. žemdirbių gaunamų tiesioginių išmokų aplinkosaugai gali tapti didele našta Lietuvos ūkininkams, sako derybose valstybei atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.

Jis BNS trečiadienį patvirtino, kad buvo vienintelis atstovas ES ministrų susitikime, balsavęs prieš bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Trys kitos Rytų Europos šalys – Latvija, Rumunija ir Bulgarija – susilaikė.

„Derybos buvo sunkios, baigėsi ketvirtą valandą ryto. Vis tik nepavyko išsiderėti, kad ekoschemoms būtų rezervuojama mažiau kaip 20 proc. iš tiesioginių išmokų, o tai Lietuvai yra kritiškai didelis skaičius, nes mes esame paskaičiavę, kad tada bazinė išmoka ne tik kad nedidėtų ūkininkams, bet netgi sumažėtų. Su tokiomis sąlygomis tikrai negalėjome sutikti“, – BNS sakė viceministras. 

Pasak jo, Lietuva derybose siūlė, kad ši dalis būtų mažesnė toms šalims, kurių tiesioginių išmokų vidurkis yra žemesnis nei ES, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. 

Europos Vadovų Taryba yra sutarusi, kad 2027 metais tiesioginių išmokų vidurkis Lietuvos ūkininkams turėtų būti ne mažesnis kaip 215 eurų. Pasak E. Gusto, kadangi išmokas sudaro skirtingi komponentai, tikėtina, kad vidurkis bus pasiektas, tačiau bazinė išmoka gali mažėti.

Jis taip pat sako, kad lėšos, numatytos aplinkosaugai, gali būti nepanaudotos. 

„Prievartiniu būdu ūkininko negali priversti taikyti ekologinių schemų, vadinasi, kyla grėsmė, ne tik kad turėsime rezervuoti lėšas priemonei šitai, bet kyla grėsmė, kad jos gali būti nepanaudotos. Vadinasi, turėsime galvoti bent jau su metų pavėlavimu, kur ir kokiu būdu tas nepanaudotas lėšas naudoti toliau“, – kalbėjo E. Gustas. 

Pasiekta ir palankių sutarimų

Anot jo, ES ministrų taryboje pasiekta ir Lietuvai palankių sutarimų. Vienas jų – kad ūkininkams,  gaunantiems mažiau kaip 2 tūkst. eurų išmokų per metus, nebūtų taikoma finansinė disciplina.

Be to, pavyko išsiderėti, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai (GAAB) nebūtų taikomi ūkiams iki 10 hektarų. Pasak E. Gusto, pirminiame variante buvo siūloma 5 hektarų riba. 

„Tuos reikalavimus turi įgyvendinti ūkininkai, kad gautų išmokas. Ten yra ne vienas tų reikalavimų ir buvo mėginama sumažinti plotus, kuriems šitie reikalavimai galėtų būti netaikomi, eina kalba apie smulkiuosius, nes tuos reikalavimu įvykdyti irgi reikalingos tam tikros lėšos ir gebėjimai, mūsų tikslas buvo, kad reikalavimai nebūtų taikomi smulkiesiems“, – sakė žemės ūkio viceministras.

Žemdirbių atstovai: ES griežtinant reikalavimus, turi augti ir finansavimas

ES ministrams sutarus skirti aplinkosaugai  mažiausiai 20 proc. tiesioginių išmokų ūkininkams, Lietuvos žemdirbių atstovai sako, kad tokie reikalavimai gali būti įgyvendinami tik didinant finansavimą. Kiti pabrėžia, kad toks sprendimas gali dar labiau sumažinti ūkių skaičių, o ateityje padidinti maisto kainas. 

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad siekiant, jog ūkininkai daugiau veiktų aplinkos naudai, jie turėtų gauti ir didesnę paramą. 

„Mes, žemdirbiai, esame pasiruošę, bet visuomenė, norėdama, kad mes kurtume visuotinį gėrį, turi už tai mums atlyginti. Nebus pinigų, nebus jokios aplinkosaugos. Jeigu nebus finansavimo, daugiau aplinkosaugos visuomenė tikėtis neturėtų, nes viskas kainuoja“, – BNS trečiadienį sakė jis. 

A. Macijausko teigimu, siekiant įgyvendinti visus aplinkosaugos tikslus, vien Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų nepakaks – tam ES turėtų prisidėti ir iš kitų fondų. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad keliant papildomus reikalavimus vis daugiau žemdirbių gali nustoti ūkininkauti, be to, ilgainiui gali išaugti ir maisto kainos.

„Dalis aplinkosauginių klausimų tiesiogiai siejasi su klimato kaita, o klimato kaitos įtaka yra didelė žemės ūkiui, nes būna sausros, ar atvirkščiai – liūtys. Neprieštaraujame, kad tai yra pasekmės besikeičiančio klimato, gamtosauginiai klausimai yra svarbūs. Problema yra tik viena, ar mes tampame ir nukentėjusieji, ir tie, kurie už tai turės brangiausiai susimokėti“, – BNS sakė R. Juknevičius.

„Trumpuoju laikotarpiu neišvengiamai gali pasipilti ūkių likvidavimas, o ilguoju periodu, jeigu žemės ūkio sektoriuje turbulencija įvyktų, tai neišvengiamai atsilieps maisto kainose, tada bus skaudu vartotojams“, – pridūrė jis.

Dėl naujos 27-ių ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuos dėl jo pasiūlymų.

BŽŪP, kuriai per septynerius metus numatytas maždaug 387 mlrd. eurų biudžetas, sudaro didžiausią ES išlaidų dalį.

BNS, MŪ inf.