Strasbūras/Vilnius. ES bendroji žemės ūkio politika turėtų atitikti didesnius klimato ir biologinės įvairovės užmojus. Europarlamentarai pritaria Europos Komisijos ketinimui pasiūlyti oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planą. Siūloma ES mastu nustatyti tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų.

Europarlamentarai ragina naujoje ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. numatyti privalomus konkrečius pavojingų pesticidų mažinimo tikslus, taip pat naują plataus užmojo ES miškų strategiją.

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas Žaliasis kursas trečiadienį sulaukė stipraus europarlamentarų palaikymo. Priimtoje rezoliucijoje jie palankiai vertina ES planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlo teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu (Europos Komisija siūlo 50-55 proc.).

Pavasarį Europos Komisija žada pristatyti Žaliojo kurso strategiją žemės ūkiui „Nuo lauko iki stalo“, kuria bus siekiama užtikrinti, kad europiečiai turėtų įperkamo ir tvariai pagaminto maisto, kovoti su klimato kaita, išsaugoti biologinę įvairovę, plėtoti ekologinį ūkininkavimą.

Projekte pabrėžiama, kad ES maisto produktai turi išlikti saugūs, maistingi ir aukštos kokybės. Jie turi būti gaminami darant kuo mažesnį poveikį gamtai. Todėl EK siūlo 2021-2027 m. bendrijos biudžete numatyti, jog 40 proc. BŽŪP biudžeto būtų skirta klimato politikos veiksmams, o 30 proc. jūrų žuvininkystei skirtų lėšų – klimato tikslams siekti.

EK pranešime nurodoma, kad pagrindiniai pertvarkos įgyvendinimo dalyviai yra ūkininkai ir žvejai. EK sieks: užtikrinti, kad pertvarka būtų teisinga ir sąžininga kiekvienam, dirbančiam ES žemės ūkio ir jūrų sektoriuose; smarkiai sumažinti cheminių pesticidų, trąšų ir antibiotikų naudojimą, taip pat jų riziką ir priklausomybę nuo jų; sukurti naujoviškus ūkininkavimo ir žvejybos būdus, apsaugančius derlių nuo kenkėjų ir ligų.

Strategija „Nuo lauko iki stalo“ turėtų padėti kovoti su sukčiavimu maisto produktų srityje. Iš trečiųjų šalių importuojami maisto produktai privalės atitikti ES aplinkosaugos standartus.

EP rezoliucijoje nurodoma, kad visi sektoriai turi daugiau vartoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. EP nariai pritaria ketinimui įtraukti jūrų transportą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taip pat mažinti aviacijai skirtų nemokamų taršos leidimų skaičių. Kartu siūloma dar labiau skatinti netaršių transporto priemonių naudojimą, plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir remti netaršaus viešojo transporto plėtrą miestuose. Savo ruožtu raginama didinti investicijas į ES geležinkelių tinklus, kad daugiau žmonių keliautų traukiniais.

EP įsitikinimu, svarbu iki 2021 m. birželio mėn. nustatyti didesnius atsinaujinančios energetikos tikslus šalių ir ES mastu bei energijos vartojimo efektyvumo siekius, taip pat persvarstyti kitus klimato ir energetikos sričių teisės aktus. Kartu europarlamentarai ragina „užtikrinti, kad tokie energijos ištekliai kaip gamtinės dujos būtų naudojami tik pereinamuoju laikotarpiu“.

Jų nuomone, itin svarbu renovuoti esamus pastatus ir užtikrinti, kad pastatai beveik nevartotų energijos. EP ragina valstybes griežtai vykdyti pareigą renovuoti viešuosius pastatus, taip pat skatina naudoti daugiau medienos konstrukcijų ir ekologiškų statybinių medžiagų.

Norint, kad Sąjunga pasiektų žaliojo kurso tikslus, reikės sutelkti dideles viešąsias ir privačias investicijas, pažymi EP nariai. Jie remia plataus užmojo tvarių investicijų planą ir teisingą perėjimo mechanizmą, taip pat priduria, kad Žaliasis kursas turėtų sukurti ekonominių galimybių ir naujų darbo vietų.

EP, MŪ inf.