Briuselis. Gegužės mėnuo gali būti lemtingas ES šalims derantis dėl naujo biudžeto. Valstybės narės turėtų pateikti pozicijas esminiais klausimais: dėl didesnių įmokų į ES kasą ir mažesnių išmokų žemės ūkiui.

Didžiausia ES biudžeto mokėtoja Vokietija (jos įnašas sudaro 35 mlrd. eurų per metus) papildomai turės mokėti 11-12 milijardų eurų per metus. Vokiečiai neprieštarauja. Tačiau didesnėms įmokoms priešinasi Olandija, Austrija, Danija ir Švedija.

Kaip Vokietijos televizijai DW sakė ES biudžeto komisaras Giunteris Otingeris (Guenther Oettinger), dauguma šalių narių supranta, kokie sudėtingi iššūkiai laukia bendrijos (pabėgėlių problema, kova su terorizmu, gynyba).

Pavyzdžiui, Latvijos finansų ministerija pareiškė, kad šalis pasirengusi mokėti didesnes įmokas, tikėdamasi pasinaudoti sanglaudos politikos galimybėmis.

ES biudžeto išlaidų mažinimas žemės ūkiui ir infrastruktūrai reiškia, kad mažiau lėšų teks Lenkijai, Vengrijai, Graikijai ir iš dalies Airijai. Šių šalių atstovai grasina vetuoti naująjį biudžetą.

Nesilaiko vertybių, negaus pinigų

Atskira ginčų tema gali tapti lėšų skyrimas Varšuvai ir Budapeštui. Pagal G. Otingerio planą, jei ES šalis narė nepaiso pagrindinių teisinės valstybės principų, pavyzdžiui, neužtikrina teismų nepriklausomumo, ji gali prarasti teisę į dalį biudžeto išmokų.

Lenkija ir Vengrija jau keletą metų kritikuojamos dėl teismų reformų. Kitaip tariant, šalys, kurios nesilaiko europietiškų vertybių, gali netekti finansinės paramos. Esminė naujovė yra tai, kad drausminančias sankcijas galės priimti pati Europos Komisija.

Atsakydamas į Europos Komisijos pasiūlymą mažinti finansavimą šalims narėms, kurių ištikimybė ES vertybėms svyruoja (pažeidžia teisinės valstybės principus), Vengrijos užsienio reikalų ministras Piteris Sijartas (Péter  Szijjártó) pareiškė, kad jo šalis nesitaikstys su šantažu.

Jo žodžiais, subjektyvūs kriterijai netinka skirstyti fondų lėšas, ES parama nėra humanitarinė pagalba. „Tai ne vienos krypties kelias, kuriame dalijama parama, o dvikryptis eismas, iš kurio Vakarų verslas daug uždirba atsivėrus Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkoms“, - pareiškė ministras, pridurdamas, kad Vengrija priešinsis be kokiam mėginimui mažinti tiesiogines išmokas, rašo vengrų pestisracok.hu.

Prancūzija nepritars ūkių skurdinimui

Didžiausia ES žemės ūkio paramos gavėja Prancūzija praeitą savaitę pareiškė, kad negali pritarti Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų apkarpymui, kurį pasiūlė Europos Komisija. Šalies žemės ūkio ir maisto ūkio ministras Stefanas Traveras (Stephane Travert) vadina biudžeto mažinimą drastišku, nepamatuotu ir tiesiog neįsivaizduojami, rašoma Prancūzijos žemės ūkio ministerijos pranešime.

Anot S. Travero, tai kuria precedento neturinčią grėsmę ūkių pelningumui, nes labai pakenktų ūkininkams, kuriems tiesioginės išmokos yra svarbi pajamų palaikymo priemonė. Prancūzija negalinti pritarti jokiam ūkininkų pajamų sumažėjimui.

Abejoja, ar mažinimas proporcingas

Lenkijos atstovas Europos Parlamente, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Česlavas Siekierskis (Czesław Siekierski) pareiškė, kad siūlomas Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto mažinimas po 2020 m. yra neproporcingas, nesąžiningas.

Jo nuomone, Bendrąją žemės ūkio politiką būtina reformuoti, tačiau didesnio finansavimo kryptimi, o ne mažinimo. Kitaip tai bus nesąžininga tūkstančių ES ūkininkų ir jų šeimų atžvilgiu. „Turime kovoti, kad BŽŪP būtų finansuojama bent jau dabartiniu lygiu, kad mūsų ūkininkai galėtų ir toliau teikti vartotojams saugius aukštos kokybės maisto produktus“, - pridūrė jis.

COPA ir COGECA kalba apie nusivylimą

Reaguodamas į Europos Komisijos pasiūlymus dėl biudžeto po 2020 m., ES žemdirbių ir kooperatyvų skėtinės organizacijos COPA ir COGECA  išreiškė didelį nusivylimą.

„COPA ir COGECA atmeta visus pasiūlymus dėl BŽŪP išlaidų sumažinimo būsimajame ES biudžete. Ūkininkų pajamos jau dabar yra 40 proc. mažesnės už vidutinį užmokestį kituose ekonomikos sektoriuose. Ūkininkai kasdien gamina aukštos kokybės maistą, o tai iš jų reikalauja vis didesnio tvarumo ir energingų veiksmų kovojant su klimato kaita“, rašoma organizacijų pranešime.

Biudžeto mažinimas kelia grėsmę ne tik ūkių šeimoms, bet ir ES kaimo vietovėms siekti aplinkosaugos ir socialinių tikslų ES.

Anot COPA vadovo Joakimo Rukvydo (Joachim Rukwied), pasaulio gyventojų skaičiui augant žemės ūkio sektorius susidurs su vis rimtesniais iššūkiais. Dabar netinkamas laikas mažinti finansavimą, ypač „Brexit“

„Mes rimtai susirūpinę dėl galimo neigiamo „Brexit“ poveikio prekybai ir Europos ūkininkų bei jų kooperatyvų pajamoms. Esame įsitikinę, kad ūkininkai ir jų šeimos neturėtų dvigubai nukentėti dėl „Brexit“ pasekmių“

MŪ inf., shutterstock nuotr.