Briuselis. ES šalys narės turi remti mažus ir vidutinius ūkius, suteikti jiems pirmenybę įsigyti ar išsinuomoti žemę, taip pat riboti juridinių asmenų žemės įsigijimą ir perkamų hektarų skaičių. Tai galėtų sustabdyti žemės nuosavybės koncentraciją, kuri didina visuomenės susiskaldymą ir skurdo riziką, rašoma Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje, kurią palaikė 524 parlamentarai, 37 buvo prieš, o 45 susilaikė.

Europos Sąjungoje 2013 metais 3,1 proc. ūkių kontroliavo 52,2 proc. žemės ūkio paskirties žemės, o 76,2 proc. ūkių naudojo tik 11,2 proc. tokios žemės. Europarlamentarai pažymi, kad nevienodas žemės pasiskirstymas didina visuomenės susiskaldymą ir skurdo riziką, silpnina kaimo bendruomenių vystymąsi, o didelė galios koncentracija su maisto rinka susijusiuose sektoriuose neigiamai veikia vartotojų teises ir ūkininkų pajamas.

Savo ruožtu europarlamentarai susirūpinę, jog žemės pardavimas ne žemės ūkio investuotojams dažnai tampa finansinių spekuliacijų objektu, be to, mažina galimybes jos įsigyti smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog naujesnės ES valstybės, nebegalinčios drausti parduoti žemę užsieniečiams, „patiria itin didelį spaudimą keisti teisės aktus, nes dėl palyginti mažos žemės kainos paspartėja žemės ūkio paskirties plotų pardavimas didiesiems investuotojams".

Europarlamentarai ragina užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės koncentracijai: remti mažus ir vidutinius ūkius, taip pat suteikti jiems, ypač naujiems ir jauniems ūkininkams, pirmenybę įsigyti ar išsinuomoti žemę. Valstybės raginamos aktyviau naudotis ir kitomis žemės rinkos reguliavimo priemonėmis: tobulinti žemės pirkimo ir nuomos leidimų tvarką, reikalauti iš žemės nuomininkų įsipareigoti vykdyti žemės ūkio veiklą, riboti juridinių asmenų teisę įsigyti žemę bei leidžiamos įsigyti žemės hektarų skaičių, taip pat teikti pirmenybę vietos ūkininkams.

Parlamento nariai siūlo tiesiogines išmokas skirti tik aktyviems ūkininkams, ES lygmeniu apibrėžti „aktyvaus ūkininko" sąvoką, kuri būtų aiškiai susieta su darbu žemės ūkyje, taip pat 30 proc. tiesioginių išmokų skirti už pirmuosius hektarus. Savo ruožtu europarlamentarai ragina sukurti ES stebėsenos tarnybą, kuri rinktų informaciją apie žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją ir ją reguliariai teiktų ES Tarybai bei Europos Parlamentui.

***

Balandžio 19-ąją Seime organizuotoje diskusijoje su Seimo nariais, Žemės ūkio ministerijos atstovais ir ūkininkų bendruomene diskutavęs Europos Komisijos atstovas Thomas Wiedmannas pripažino, kad žemė nėra tiesiog prekė, todėl ir valstybėms narėms turi būti palikta teisė įsivesti tam tikrus apribojimus, saugančius nuo spekuliacijų bei didelių plotų dirbamos žemės konsolidacijos vienose rankose.

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuro atlikta ES ir Europos ekonominės erdvės valstybių teisinių bazių analizė atskleidė, kad daugelis ES ir EEE šalių taiko vienokius ar kitokius apribojimus žemės ūkio paskirties sandoriams, tačiau ne visi šie ribojimai atitinka ES laisvo prekių ir kapitalo judėjimo principus, todėl yra koreguotini, kaip ir, pavyzdžiui, Lietuvos atveju. Šiuo klausimu reikalinga diskusija ne tik nacionaliniu, bet ir ES mastu, ir šį žingsnį pirmasis žengė Europos Parlamentas.

Europos Parlamento patvirtintas pranešimas turėtų tapti postūmiu Europos Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ieškoti bendrų sprendimų, kaip pažaboti žemės ūkio paskirties žemės grobstymą ir spekuliacijas šiuo turtu, apginant viešąjį interesą, tačiau nepaminant kertinių ES teisės principų.

EP, MŪ inf.