Briuselis. ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) pristatė naujus pasiūlymus dėl bendrosios žemės ūkio politikos pertvarkymo. Komisaras akcentavo, jog valstybės narės turės daugiau laisvės skirstyti lėšas, tačiau Bendroji žemės ūkio politika išliks „tikrai bendra ir tikrai europinė politika“. Valstybės narės kasmet privalės teikti veiklos efektyvumo analizę, o tuo atveju, jei paaiškėtų, kad lėšos naudojamos neefektyviai, Europos Komisija pasilieka teisę įšaldyti mokėjimus.

Naujoji BŽŪP išsaugos tiesiogines išmokas, kaip reikšmingą ūkininkų pajamų palaikymo veiksnį, tačiau išmokos turės būti skirstomos sąžiningiau, pabrėžė F. Hoganas.

Europos Komisija siūlo nustatyti tiesioginių išmokų lubas – 60–100 tūkst. eurų ūkiui. Konkrečią ribą kiekviena šalis narė pasirinks savarankiškai. Anot komisaro, tokį siūlymą nulėmė Rytų Europos valstybių argumentai ir labai nevienoda situacija šalyse narėse. Dėl ribojimo nepaskirstytas lėšas Briuselis siūlo panaudoti smulkių ūkių rėmimui.

„Daugiau tiesioginių išmokų turi atitekti smulkiems ūkiams. Valstybės narės galės jiems supaprastinti išmokų mokėjimą, kad nereikėtų kasmet pildyti prašymus“, - sakė komisaras.

Komentuodamas išmokų lubų nustatymą, komisaras atkreipė dėmesį, kad parama stambesniems ūkiams nemažės taip drastiškai kaip gali atrodyti, kadangi turės būti įvertinta ūkio darbo jėgos kaina, atlyginimai. Todėl, pavyzdžiui, ūkis, kuris gauna 500 tūkst. išmokų, faktiškai galbūt gaus 230 tūkst. eurų.

Išmokos siejamos su aplinkosauga

Siekiant tvarumo tikslų, apie 40 proc. BŽŪP lėšų bus susieta su reikalavimais klimato kaitai, aplinkosaugai ir biologinei įvairovei (dabar tam skiriama apie 20 proc.).

Kiekviena šalis narė šiems tikslams pasiekti galės 15 proc. lėšų perkelti iš I ramsčio į II ramstį, neskiriant papildomai lėšų iš nacionalinio biudžeto.

Anot F. Hogano, 100 proc. tiesioginių išmokų lėšų siejamos su aplinkosauga. Šalys narės nustatys taisykles, o ūkininko valia rinktis šias išmokas ar ne. „Pirmas ramstis aplinkosaugos prasme bus bazinė linija, tad norint pasinaudoti parama, reikės laikytis sąlygų“, pabrėžė jis.

Ūkių skaidymo nestabdys

Atsakydamas į žurnalistų klausimą, ką darys Europos Komisija, jei ūkiai ims masiškai skaidytis, kad gautų daugiau išmokų, F. Hoganas pabrėžė, kad Europos Komisija nereguliuoja ūkių nuosavybės reikalų.

„Ūkininkai gali savo ūkius skaidyti. Tai jų nuosavybė. Mes vertinsime šalių pasiekimus pagal numatytus kriterijus“, – sakė komisaras.

Daugiau lėšų jauniems ūkininkams

Europos Komisija siūlo, kad bent 2 proc. nacionalinės kaimo plėtros programos lėšų kiekviena šalis skirtų jauniesiems ūkininkams. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui turėtų padidėti nuo 75 iki 100 tūkst. eurų.

Briuselis siekia, kad jauni ūkininkai galėtų gauti daugiau darbinio kapitalo, todėl jiems ruošiami specialūs finansiniai instrumentai.

Be rizikos valdymo neapsieis

Šalys narės privalės užtikrinti rizikos valdymo instrumentų (įskaitant kainų svyravimus ir rinkų nestabilumą) buvimą. Todėl kiekvienoje šalyje turės funkcionuoti žemdirbių tarpusavio pagalbos fondai.

Didina tiesiogines išmokas Lietuvai

Europos Komisija naujame 2021–2027 m. ES biudžete paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 proc. (įskaičiavus infliaciją). Europos Komisija numato didinti tiesiogines išmokas 5 šalims, tarp jų ir Lietuvai.

EK paskelbė, jog Lietuvos žemės ūkiui siūloma skirti 5,141 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją) paramos – 1,4 proc. daugiau nei 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd. eurų).

Lietuvos kaimo plėtros programai skirtas lėšas einamosiomis kainomis Briuselis siūlo sumažinti 15,3 proc. iki 1,366 mlrd. eurų, o tiesioginių išmokų dalis auga 11,1 proc. iki 3,771 mlrd. eurų. Palyginamosiomis kainomis šios sumos, pasak Finansų ministerijos, atitinkamai mažėja 26,2 proc. iki 1,214 mlrd. eurų ir auga 5,8 proc. iki 3,344 mlrd. eurų. 

MŪ inf.