Strasbūras. Avininkystės ir ožkininkystės reikšmė ir svarba šalių ekonomikai, aplinkosaugai, kaimo vietovių užimtumo išsaugojimui yra nepakankamai įvertinta, o kartais ir nuvertinta. Europos Parlamentas paragino išsaugoti susietąją paramą šiems gyvulininkystės sektoriams.
Parlamentas ragina valstybes nares agrarinės aplinkosaugos išmokas skirti ir už ganyklas, skirtas avims ir ožkoms ganyti, ir remti ūkininkus, užtikrinančius aukštesnius gyvūnų gerovės standartus.
Parlamentarai palankiai įvertino Europos Komisijos ketinimą skirti avių ir ožkų mėsos ir pieno produktų reklamai atskirą biudžeto eilutę, pabrėždami, kad reikia skirti pakankamą finansavimą reklaminėms kampanijoms, kuriomis siekiama didinti avių ir ožkų produktų vartojimą visoje ES, o prie produktų, kuriems teikiama parama, priskirti ir vilną.
Europos Parlamentas ragina visas valstybes nares, kurios dar netaiko pieno sektoriaus teisės aktų rinkinyje numatytos finansinės paramos avių ir ožkų pieno gamintojams, pradėti tai daryti, o taip pat išnagrinėti avienos ir ožkienos tiekimo grandinę (pvz., kad reikia skirti suaugusių gyvūnų ir ožiukų mėsą), siekiant užtikrinti, kad ūkininkai gautų sąžiningą atlygį už šiuos produktus.
Strasbūras primygtinai ragina Europos Komisiją, kol bus išnagrinėtas „Brexito“ poveikis avininkystės ir ožkininkystės sektoriams, apdairiai elgtis per derybas dėl naujų sutarčių su Naująja Zelandija ir Australija, ypač dėl 287 tūkst. tonų avienos skerdenų kvotos, kurią ES yra suteikusi Naujajai Zelandijai, ir dėl 19, 2 tūkst. tonų avienos skerdenų kvotos, kurią ES yra suteikusi Australijai.
Naujoji Zelandija vidutiniškai išnaudoja beveik 75 proc. kvotos (beveik 48 proc. avienos eksportuojama į Jungtinę Karalystę), Australija vidutiniškai išnaudoja beveik 100 proc. (beveik 75 proc. mėsos suvartoja Jungtinė Karalystė).
Derybose su Naująja Zelandija Parlamentas laiko su aviena susijusius klausimus ypač opiais, ir pabrėžia, kad prekybos sutartis turi visiškai atitikti aukštus ES gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos standartus (dabar Naujajai Zelandijai taikomos tarifinės kvotos turi poveikio ES avienos gamybai).
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES suteikia galimybę dar labiau plėtoti Europos avininkystės ir ožkininkystės sektorius, siekiant mažesnės ES priklausomybės nuo avienos ir ožkienos importo iš Naujosios Zelandijos;
ES avininkystės ir ožkininkystės situacija
Avininkystė ir ožkininkystė yra labiausiai pažeidžiami ES gyvulininkystės sektoriai. Spartus darbuotojų senėjimas ir pastaraisiais metais patirtos didelės šių gyvūnų sveikatos krizės lėmė, kad nuo praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio gyvulių skaičius sumažėjo 25 mln.
Nors avininkystės ir ožkininkystės sektorius sudaro tik 3,6 proc. Europos mėsos produkcijos, tačiau 98 mln. gyvulių turintys avininkystės ir ožkininkystės ūkiai apima didelius kaimo regionus, iš kurių daugeliui būdingos nepalankios gamtinės sąlygos. Jungtinėje Karalystėje bandos užima 31 proc. žemės ūkio paskirties žemės, Ispanijoje, Rumunijoje ir Italijoje – 20 proc. žemės.
ES veikia 850 000 avių ir 450 000 ožkų ūkių. Pagal avių skaičių pirmauja Jungtinė Karalystė (39,5 proc. viso ūkių skaičiaus), po jos eina Ispanija (24,7 proc.), Graikija (15,9), Rumunija (15,6), Prancūzija (12,2), Italija (12,2) ir Airija (11 proc.). Ožkininkystės sektoriuje pirmą vietą užima Graikija (35 proc. ūkių), po jos eina Ispanija (21), Rumunija (10,6), Prancūzija (10,3) ir Italija (7,9 proc.).
Avienos gamyba yra ekonomiškai svarbesnė, tačiau ji smarkiai mažėja, palyginti su kai kurių pieno produktų gamyba, kuri lanksčiau prisitaiko prie vartotojų įpročių ir tampa vis populiaresnė. Ožkininkystės sektoriuje pastebimas pieno produktų paklausos didėjimas ir ožiukų eksporto į trečiąsias šalis augimas.
Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos yra vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių klausimų, nes šios valstybės svarba Europos rinkai yra didžiulė ir ji yra pagrindinė šalis, per kurią vyksta importas iš trečiųjų šalių. Prie poveikio prekybai prisideda „Brexit‘o“ pasekmės ES biudžetui, kurios, jeigu bus pradėtos mažinti visos bendrai žemės ūkio politikai skiriamos lėšos, bus labiau jaučiamos silpniausiuose sektoriuose, tokiuose kaip avininkystė ir ožkininkystė.
Jungtinės Karalystės išstojimas labiausiai paveiktų Airijos avininkystės sektorių, nes ši šalis eksportuoja 80 proc. savo produkcijos (63 proc. eksportuojama į Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rinkas). Į Jungtinę Karalystę taip pat patenka didžioji avienos importo dalis iš trečiųjų šalių, visų pirma iš Naujosios Zelandijos, todėl jos išstojimas iš Europos Sąjungos sukelia netikrumą dėl prekybos su kitomis 27 valstybėmis narėmis srautų.
Didelis struktūrinis trūkumas, su kuriuo susiduria šie sektoriai, yra avienos ir ožkienos vartojimo mažėjimas Europos Sąjungoje: per pastaruosius 15 metų jis sumažėjo 40 proc., t. y. nuo 3,6 kg vienam asmeniui jis sumažėjo iki maždaug 2 kg.
Abu šie gyvulininkystės sektoriai teikia pridėtinę vertę aplinkai, nes padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį daugelyje vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kurios yra nederlingos, padeda kovoti su tokiais reiškiniais, kaip erozija, griūtys ar miškų gaisrai. Ganymas atlieka neįkainojamą kaimo vietovių išsaugojimo funkciją. Dėl to, taip pat dėl šių sektorių pažeidžiamumo, pateisinama, kad 22 iš 28 valstybių narių nusprendė šios finansinės programos laikotarpiu teikti susietąją paramą avininkystės ir ožkininkystės sektoriams, kurios vidutinė metinė vertė yra 486 mln. Eur (apie 12 Eur vienam gyvuliui), kad būtų sustabdytas didelis darbuotojų pasitraukimo mastas, daug metų fiksuojamas šiuose sektoriuose.
Europos apsirūpinimo produkcija lygis yra 87 proc., tačiau avienos gamybai ypač didelį spaudimą daro importas iš tam tikrų trečiųjų šalių, pvz., Naujosios Zelandijos ir Australijos, su kuriomis sunku konkuruoti svarbiausiais prekybos laikotarpiais (per Didžiąją savaitę ir Kalėdas). Naujosios Zelandijos eksporto struktūra pastaraisiais metais keitėsi, nuo užšaldytos mėsos eksporto pereita prie šviežios ir atšaldytos mėsos eksporto, todėl sektoriuje reikalaujama, kad derantis dėl laisvosios prekybos susitarimo su šia šalimi būtų atsižvelgta į šiuos pokyčius suskaidant esamą kvotą.
Priešingai nei jautienos, su kuria aviena ir ožkiena, tarp kitko, konkuruoja, sektoriuje, šiuose sektoriuose nėra valstybėse narėse suderintų su skerdenomis susijusių nuostatų, dėl to, kaip ir dėl didelio produkcijos susiskaidymo, labai trūksta skaidrumo nurodant kainas; tai aplinkybė, trukdanti susidaryti tikrą padėties šiuose sektoriuose vaizdą, kad būtų galima priimti paramos susiklosčius kritinei padėčiai priemones.
EP, MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ieškoma aiškaus biologinės kontrolės apibrėžimo
2024-12-12 -
Būsimas ES žemės ūkio komisaras apie gyvulininkystę, Ukrainą, subsidijų suvienodinimą
2024-11-29 -
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl sumažintos paramos žemės ūkiui
2024-11-27
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04
(0)