Berlynas. Remiantis ES priimtu žaliuoju susitarimu, planuojama suderinti ekologiją ir ekonominį klestėjimą taip, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Vokietijos mokslininkai teigia, jog toks planas neefektyvus.

Ambicingas žaliasis kursas apima daugybę sričių: bus mažinama anglies dioksido emisija, skatinama miškininkystė, tvarus žemės ūkis, ekologiškas transportas ir atsinaujinanti energetika. Iki 2030 m. apie ketvirtadalis žemė ūkio naudmenų turėtų būti ekologiškos, trąšų bei pesticidų naudojimas sumažės atitinkamai 20 ir 50 procentų. ES planuojama pasodinti 3 mlrd. medžių, atkurti 25 tūkst. km upių ir sustabdyti vabzdžių apdulkintojų, pavyzdžiui, bičių, populiacijų nykimą.

Karlsrūjės technologijų instituto (Vokietija) mokslininkai įsitikinę, jog žaliasis sandoris nepasiteisins, nes žala aplinkai tebesitęs dėl didelio žemės ūkio produktų importo, rašoma mokslo leidinyje „Nature“. 

Tyrimo duomenimis, Europos Sąjunga kasmet importuoja milijonus tonų žemės ūkio produktų. 2019 m. apie penktadalis grūdų ir daržovių, taip pat daug mėsos, pieno produktų buvo atvežta iš užsienio. Importuojama iš šalių, kuriose aplinkosaugos reikalavimai yra ne tokie griežti kaip Europoje. Pavyzdžiui, nuo 1999 m. ES stipriai apribotas GMO naudojimas žemės ūkyje, tačiau iš Brazilijos, Argentinos, JAV, Kanados į Europą patenka genetiškai modifikuotos sojos pupelės, kukurūzai. 

„Europos prekybos partneriai naudoja vidutiniškai dvigubai daugiau trąšų, nei mes. Daugelyje šių šalių padidėjo pesticidų naudojimas, – tyrimo autorius Richardas Fuchsas (Richard Fuchs) teigia, jog problemą lemia skirtingas suvokimas, kas yra tvarumas. – Europoje draudžiami dalykai leidžiami kitose šalyse. Importuodama prekes ES tiesiog perleidžia žalą aplinkai kitiems regionams ir pelno laurus dėl žaliosios politikos savo namuose.“

Tyrėjas pabrėžė, kad Europos anglies dioksido pėdsaką reikia vertinti viso pasaulio mastu. Anglies balansas pagal Paryžiaus susitarimą apima tik vidaus gamybos metu išmetamus teršalus, bet ne teršalus, susidarančius dėl europiečiams reikalingų prekių gamybos užsienyje. 

Mokslininkai skatina mažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą, nes tai, savo ruožtu, sumažintų žemės ūkio produktų importą. Reikėtų stiprinti vidaus gamybą pagal atitinkamus, aplinkai saugius standartus. Tai apsaugotų vietoves, kuriose yra ir taip maža rūšinė įvairovė arba jos niekada nebuvo naudojamos žemės ūkiui, pavyzdžiui, tropinius miškus. Pasak Vokietijos gamtos mokslų specialistų, derlių būtų galima padidinti genų redagavimo technologija CRISPR keičiant augalų masę, aukštį, atsparumą kenkėjams, tačiau nenaudojant kitos rūšies genetinės medžiagos. 

„Ne visas priemones lengva įgyvendinti, tačiau žemė ūkio gamybos perorientavimas padėtų apsaugoti Europos maistinius augalus nuo pasaulinės rinkos svyravimų, tiekimo grandinės sutrikimų ir kai kurių klimato pokyčių padarinių, – R. Fuchsas rekomenduoja sutarti dėl bendrų užsienio prekybos tikslų ir suderinti veiksmus, kurie paskatintų tvarumą visame pasaulyje. – Tik tada žaliasis susitarimas bus geras pasiūlymas ne tik Europai, bet ir visai planetai.“

MŪ inf.