Briuselis. Europos Sąjungos (ES)  siekis riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Bendrijos žemės ūkiui gali lemti dar brangesnes importines trąšas.

Manoma, kad tai paskatins apmokestinimo mechanizmas, taikomas importuojamoms prekėms, kurias gaminant daroma neigiama įtaka klimatui. Joms turėtų būti taikomi didesni muitai, kai prekės parduodamos į ES.

Neseniai Europos Parlamentas (EP) per balsavimą patvirtino planą išplėsti anglies dioksido emisijų ribų apmokestinimo mechanizmą, priskiriant jį prie prekių, kurias gaminant sunaudojama daug energijos. Tikėtina, kad anglies dioksido mokestis ypač paveiks ūkininkus, perkančius importuojamas trąšas.

Be trąšų, į reguliavimo sistemą įtraukta geležis, plienas, cementas, aliuminis, elektra ir vandenilis.

Planas turi būti įgyvendintas etapais nuo 2026 iki 2034 metų. Iki 2027 m. pabaigos turėtų būti atliktas tikslus anglies dioksido ribinės vertės koregavimo persvarstymas. Iki tol į šią reguliavimo sistemą ES gali įtraukti ir kitų produktų.

Nepaisant didžiulio trąšų kainų šuolio 2022 m. pabaigoje, šis sprendimas Europos Parlamente žymi dar vieną žingsnį aukštesnių trąšų kainų link.

Trąšos iš ne ES šalių, pagamintos sunaudojant didesnį anglies dioksido kiekį, bus importuojamos tik tuo atveju, jei gamintojai už jas mokės anglies dioksido mokestį. Tokiu būdu ES nori įtraukti trečiąsias šalis į klimato apsaugą ir neleisti vietinei gamybai persikelti į užsienį.

Tikimasi, kad iki 2030-ųjų šios priemonės padės ES pasiekti tikslą – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 procentais.

Kitas reglamentas, dėl kurio EP balsavo, susijęs su produktų „Be miškų kirtimo“ tiekimo grandinėmis. Tai – importiniai gyvulininkystės produktai, kakava, kava, palmių aliejus, sojos, mediena, gumos gaminiai. Taip pat gali būti, pavyzdžiui, oda, šokoladas ar baldai. Ateityje tokios prekės ES bus parduodamos tik tuo atveju, jeigu žemės ūkio produktų deklaracijoje bus garantuota, kad prekės pagamintos nekertant miškų.

Įsigaliojus ES reglamentui dėl tiekimo grandinių „Be miškų kirtimo“, taikomas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis. Šiuo metu turėtų būti įdiegta kontrolės sistema ir pradėtas eksportuojančių šalių patikrinimas.

Mažos rizikos šalims turėtų būti patikrintas 1 proc. rinkos dalyvių. Vidutinės rizikos šalims kontrolės lygis sieks 3 proc., didelės rizikos atveju – 9 proc. rinkos dalyvių. Kaip skelbia EP, baudos už duomenų klastojimą turėtų būti proporcingos ir kartu bauginančios.

Tiesioginiai rinkos dalyviai abejoja, ar pakaks 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio, nes importinės produkcijos kiekiai dideli. Remiantis užsienio prekybos statistika, pavyzdžiui, vien Vokietija 2022 m. importavo apie 3,4 mln. tonų sojų pupelių, daugiausia iš JAV ir Brazilijos.