Briuselis. Lietuvos žemdirbiai prie Europos Parlamento reikalavo teisingumo ir teisybės ir žadėjo į Briuselį važinėti tol, kol tą teisybę – vienodas tiesiogines išmokas visiems ES šalių žemdirbiams – pasieks.

Ketvirtadienį vykęs taikus Baltijos šalių žemdirbių protestas sulaukė didelio dėmesio. Ant improvizuotos scenos, kurią atstojo belgų ūkininko atvaryto traktoriaus priekaba, po akcijos organizatorių – Lietuvos žemės ūkio tarybos – atstovų pasisakymų vienas po kito lipo ir patys ūkininkai, išsakę savo mintis.

„Daugiau neklūposime, nepasiduosime. Turime būti vieningi ir tą vienybę parodyti Europai“, - kalbėjo Elektrėnų savivaldybės ūkininkas Saulius Stirna.  

„Širdis kulnuose, matant, kas čia vyksta“, - sakė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas.

Lietuvos ūkininkai, demonstruodami vienybę, po akcijos simboliškai sustojo bendrai nuotraukai prie Briuselio Triumfo arkos

Pieno ūkio (Biržų r.) savininkė Vaidutė Stankevičienė teigė, kad atvažiavo ne tik mitinguoti, bet ir pasakyti visai ES, europarlamentarams, ko reikia Lietuvos ūkininkams, kad jie galėtų gyventi. „Gaudami mažiausias tiesiogines išmokas, mažiausią pieno kainą visoje Europoje, mes dar sugebame išgyventi. Kokie mes šaunuoliai!“ – gyrė šalies ūkininkus V. Stankevičienė, pasidžiaugusi ir parodyta Lietuvos ūkininkų jėga, ir kitų šalių žemdirbių palaikymu. Baltijos šalių ūkininkus mitinge palaikė ir ūkininkas iš Kipro – iš šalies, gaunančios didžiausias išmokas.

Taikiame proteste ūkininkai išsaugojo gerą nuotaiką, nepaisant to, kad jokių pažadų gauti didesnes išmokas 2020 m. nesulaukė

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius džiaugėsi, Briuselyje matydamas didelę įvairaus dydžio ūkių vienybę: „Mums vienybės, o ne susiskaldžiusio Lietuvos žemės ūkio ir reikia. Jeigu pradėsime eiti vieni prieš kitus – ateities nebus.“

Ūkininkai mielai fotografavosi su šalies Prezidentu Gitanu Nausėda, tikėdami, kad jis padės jų kovoje dėl išmokų suvienodinimo

Lietuvos ūkininkų protestas sulaukė daug dėmesio

Su žemdirbiais į Briuselį atvykęs ūkininkas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovas Kazys Starkevičius neabejoja, kad teisėti lūkesčiai gauti vienodas tiesiogines išmokas turi būti įgyvendinti.

„Mūsų šūkis – vieninga Europa, vieningos tiesioginės išmokos. Bet nuo kažko nuimti ir kažkam duoti – taip nieko nebus. Toks kelias tik sukelia konfliktą. Turi atsirasti krepšelis, mūsų derybininkai turėtų labai atsakingai dirbti ir neskubėti, kaip 2004-aisiais. Dabar mūsų valdininkai dažnai sako – Briuselis reikalauja. Baikime kaltini Briuselį. Patys paruoškite tinkamas programas, apginkite jas ir turėsime tai, ko mums reikia. Europos Sąjunga mus išklauso ir tikrai neturime skubiai jai raportuoti, kad su viskuo sutinkame“, - šie K. Starkevičiaus žodžiai sulaukė žemdirbių pritarimo.  

Ūkininkas Naglis Narauskas, politikas ir ūkininkas Kazys Starkevičius ir LŽŪBA viceprezidentas, „Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis po akcijos jautėsi lyg atlikę gerą ir prasmingą darbą

Baltijos šalių ūkininkus, kurių didžiąją dalį sudarė atvykę iš Lietuvos, palaikė ir belgų kolegos, dėmesį jiems rodė įvairių šalių žiniasklaidos atstovai, kurių buvo gausu dėl tą dieną Briuselyje prasidėjusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Tai akcentavo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas: „Tai, kad apie mūsų taikią akciją pranešė daugybė žiniasklaidos priemonių, yra didelis laimėjimas – mes buvome matomi ir išgirsti.“ Tiesa, kada bus įvykdytas teisėtas žemdirbių reikalavimas suvienodinti išmokas, mažėjant ES biudžetui, jis prognozuoti nesiryžo. „Bet jeigu nieko nedarysi, tai tikrai nieko nebus. Teisingumas turi įvykti ir reikia jo siekti“, - sakė E. Pranauskas, visiškai pritariantis taikioms protesto akcijoms.  

Baigiantis protesto akcijai Šumano aikštėje pasigirdo lietuviškos dainos ir prasidėjo šokiai

Į Briuselį atvyko dėl bendro tikslo

Pakiliai nusiteikę Lietuvos ūkininkai labai aštriai sureagavo į juos iš Lietuvos pasiekusį Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio pasisakymą šalies žiniasklaidoje, kad į Briuselį išvyko tik stambūs ūkininkai. Ūkininkai nuolat akcentavo akcijos metu juntamą visų vienybę, tad tokie žodžiai, vėl bandantys supriešinti, daugelį užgavo.

Briuselio akcijoje dalyvavęs Luokės (Telšių r.) ūkininkas Sigitas Pudžiuvelis laiko 30 melžiamų karvių ir dirba 100 ha žemės. „Jaučiuosi labai didelis ūkininkas“, - šmaikštavo dar ir mokytoju dirbantis vyras. Ūkyje jis dirba pats ir samdo vieną melžėją. Tokiam ūkiui įsigyti šienavimo techniką būtų per didelė prabanga, todėl jis ją samdo.

Briuselyje Sigitas jautėsi savas tarp savų. „Mes čia esame ne smulkūs ar dideli, o vienminčiai, atvykę dėl bendro tikslo. Gal dėl to, kad atstovaujame įvairioms asociacijoms, kam nors susidarė įspūdis, kad į Briuselį susirinko tik stambūs. Bet visų mūsų tikslas bendras – suvienodinti ūkininkavimo sąlygas visiems ES ūkininkams, kad mes gautume tokias pačias išmokas, kaip ir kitų ES šalių ūkininkai. Dabar esantis išmokų skirtumas mūsų netenkina“, - sakė S. Pudžiuvelis, gaunantis 120-150 Eur/ha išmokas. Jis mano, kad akcijos idėja palaikyti Lietuvos Prezidentą derybose dėl ES biudžeto buvo labai vykusi.

Stambi ūkininkė Vaidutė Stankevičienė ir nedidelio pieno ūkio savininkas Sigitas Pudžiuvelis rado bendrą kalbą

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė, teigė, kad kooperatyvo nariai yra ūkininkai, laikantys nuo vienos iki kelių šimtų karvių, ir valdyba, kurią sudaro įvairaus dydžio ūkių atstovai draugiškai gyvena bei sprendimus diskutuodami priima jau beveik 16 metų.

„Tai kaip pasakyti, kuris prieš kurį nusistatęs? Už mano nugaros yra 700 ūkininkų, įvairaus dydžio ūkių. Bet aš atstovauju ne ūkio dydžiui, o pienininkams. Kai pradedama eskaluoti tarpusavyje, kad dideli skriaudžia smulkius, tai didelis blogis. Dažnu atveju tai dirbtinai sukurta nuostata ir peršasi mintis, kad kažkas specialiai nori supriešinti ūkininkus. Man atrodo, kad tas susiskaldymas kilo ne iš ūkininkų. O gal tai tiesiog žmonių natūra, kad tai, ką padariau ne aš, yra blogai“, - kalbėjo viena iš kooperatyvų judėjimo lyderių J. Dovydėnienė. Kartu su ja į Briuselį atvažiavo ir 5, ir 120 karvių turintys ūkininkai.

„Kai pradedama eskaluoti tarpusavyje, kad dideli skriaudžia smulkius, tai didelis blogis“, - teigė Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė

Pati protesto akcija, jos manymu, pavyko: „Mes niekada neprotestuojame su šautuvais, dėl mūsų nereikia kviesti didžiulių policijos pajėgų, kaip vietiniams. Akcijos būdas nesikeičia – yra mūsų reikalavimai, bet visas gėris tame, kiek žmonių pasiryžo keliauti, palikti savo ūkius. Tai rodo rimtą nusiteikimą, o jis atsiranda tada, kai atsiranda rimta problema“, - kalbėjo J. Dovydėnienė.  

Atmetė kai kurių veikėjų siekius supriešinti ūkininkus

LŽŪBA prezidentas ir LŽŪT narys Petras Puskunigis dar prieš kelionę į Briuselį teigė, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, neskirstydama ūkių pagal jų dydį, sukuriamos produkcijos kiekį ir pan., atmeta kai kurių veikėjų, pasivadinusių žemdirbių atstovais, siekius priešinti ūkininkus. „Vardan teisybės reikia pasakyti, kad šis protestas ir jo reikalavimai daugiau nukreipti ginti vidutinius ir smulkius ūkius“, – pabrėžė P. Puskunigis.

Labiausiai dėl žiniasklaidoje perskaitytų V. Juodsnukio žodžių įtūžo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. „Aš jam siūlau pas ministrą ant stalo dėti popierius, kas ir kam atstovauja, kokiam ūkininkų skaičiui. Ir kur V. Juodsnukis buvo, kai smulkiems ūkiams atidavė 770 milijonų, kad jie pasitrauktų iš gamybos? Kodėl jis tada neprašė pinigų, kad smulkūs ūkiai vystytųsi, o ne trauktųsi? Ar jis bent kartą gynė smulkiuosius pieno gamintojus, kurie už pieną gauna neteisingą kainą? Ėjo į derybas su perdirbėjais?“ – tai tik maža dalis priekaištų, kuriuos LŽŪT narys J. Vilionis išsakė Šeimos ūkininkų sąjungos vadovui.

Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai Jonas Vilionis ir Petras Puskunigis išsakė savo nuomonę apie siekius supriešinti ūkininkus

Šis skirtingų žemdirbių organizacijų nesusikalbėjimas sulaukė daugybės ūkininkų komentarų, tačiau bendros nuotaikos nesugadino. Nors niekas nesuteikė vilčių, kad tiesioginės išmokos bus suvienodintos jau artimiausiu metu, vis dėlto Briuselyje ūkininkai tikslą – būti pastebėtais ir išgirstais – įvykdė. Ir žadėjo nenurimti, į Briuselį važinėti tol, kol teisingumas nugalės.

Lietuvos ūkininkai prie Europos Parlamento žadėjo į Briuselį važinėti tol, kol pagaliau tiesioginės išmokos visiems ES šalių ūkininkams taps vienodos

MŪ inf.