Kaunas. Šiandien kaip niekada jaučiame esantys gyvosios ir negyvosios gamtos bei planetos Žemės dalis. Simboliška ir kartu liūdna, kad pavasario lygiadienis, o kartu ir Pasaulinė Žemės diena, kurią minime kovo 20 d., ateina neramiu laikotarpiu.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja doc. Violeta Kaunelienė ir asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė darniai teigia, kad mums reikia naujo atsakingo tiek kiekvieno individo, tiek sistemos požiūrio į aplinkosaugą ir apskritai buvimą Žemėje.

Jungtinės Tautos 1971 m. oficialiai paskelbė Pasaulinę Žemės dieną. Tam buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvoje Pasaulinė Žemės diena pradėta minėti 1992 m.

Tradiciškai tą dieną prie įvairių šalių parlamento rūmų pakeliama Žemės vėliava – Žemės rutulys mėlyname fone.

2018 m. per surengtą Žemės dienos akciją visame pasaulyje vieną valandą buvo išjungtos šviesos. Taip vyko pasaulinė vienybės iniciatyva, kuria siekta atkreipti dėmesį į klimato kaitą. Paryžiuje trumpam užgeso Eifelio bokštas, Londone užtemo Tauerio tiltas, Didysis Benas ir kt., Sidnėjaus opera, Naujojo Delio didžioji arka, Kvala Lumpūro „Petronas“ bokštai, Edinburgo pilis Škotijoje, Berlyno Brandenburgo vartai ir kt. Šiandien tai atrodo taip simboliška, kai užsidarėme vieni nuo kitų sienomis, ir ne vienai valandai.

Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia, kad klimato kaitos mastų mes kol kas dar neįsisąmoninome, tik po pernai sausos vasaros ir šiemet šiltos žiemos pradėjome apie tai daugiau kalbėti ir suvokti, kad tai grėsmė.

Žemės ūkis turi tapti kitoks

„Aplinkos koalicijos“ pirmininkės nuomone, ūkininkai ypač susiję su aplinkosauga. „Šiuo momentu vienas svarbiausių dalykų – tai vis dar vykstantis žemės ūkio intensyvėjimas, tiksliojo ūkininkavimo stoka. Tai vos ne pirmas dalykas, su kuriuo Lietuva turėtų susitvarkyti. Cheminių trąšų, pesticidų intensyviojoje augalininkystėje naudojimo perteklius. Su tuo susijusi dirvožemio degradacija. Ūkininkai šitą irgi pripažįsta, – kalbėjo aktyvistė. – Tai Lietuvai opi problema. Kitas dalykas – daugėja ariamųjų plotų. Pievos verčiamos arimais.“

„Aplinkos koalicijos“ duomenimis, mes pereikvojome dirvožemį. Organinės anglies kiekis ariamojoje žemėje nuosekliai mažėja. 2012–2015 m. laikotarpiu sumažėjo 0,9 g/kg ir 2015 m. siekė vos 24,9 g/kg (palyginti su 43,1 g/kg ES vidurkiu).

Perteklinis trąšų naudojimas bei netinkamos žemdirbystės praktikos turi didelę įtaką maistinių medžiagų nuotėkiui ir vandens taršai. Beveik 28 proc. Lietuvos vidaus paviršinių vandenų viršija nitratų taršos normas.

Lietuvos dirvožemio kokybė sparčiai prastėja dėl nedarnių ūkininkavimo praktikų. Įvairūs technologiniai sprendimai, tokie kaip sunkioji ariminė technika, mineralinės trąšos ir pesticidai, leidžia ūkininkams padidinti derlių trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau dėl tokių praktikų suardoma dirvožemio struktūra, mažėja dirvožemio organinės anglies ir žūsta mikroorganizmai. Degraduojantis dirvožemis yra pagrindinis Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis žemės ūkio sektoriuje, stiprinantis klimato kaitą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia, kad toks dirvožemio eikvojimas gali sukelti grėsmę maisto saugumui. Todėl reikia mažinti dirvožemio eikvojimą ir didinti jo apsaugą.

L. Paškevičiūtė įsitikinusi, kad reikėtų daugiau nuveikti ekstensyvioje žemdirbystėje „Lietuva yra unikali, nes, palyginti su kitomis šalimis, prie klimato kaitos pagal statistiką labiau prisideda augalininkystė nei gyvulininkystė. Tai yra dar ir dėl mažėjančių gyvulininkystės apimčių.“

Pasak „Aplinkos koalicijos“ pirmininkės, dar vienas ypač svarbus dalykas – tai biologinės įvairovės nykimas. Remiantis kaimo paukščių populiacijų indeksu (KPPI arba KPP indeksas, angliškai – „Bird Index“, „Bird Populiation Index“, „Wild Bird Index“, „Farmland Bird Populiation Index“; Kurlavičius, 2008), kuris atspindi žemės ūkio raidą, ES žemės ūkio politikos įtaką biologinei įvairovei ir aplinkos kokybei, 2000–2014 m. paukščių sumažėjo 22 proc. Tai reiškia, kad mes net nematome, kaip mūsų gamta po truputį skursta.

„Labai svarbus ir asmeninis sąmoningumas, tiek pat svarbu reikalauti ir tų sisteminių pokyčių, kad pati sistema taptų sąmoninga ir atsakinga.“ – teigia „Aplinkos koalicijos“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė

Teks keisti gamybos ir vartojimo būdus

„Dar viena bėda – daug Europos miestų patiria oro taršą. Mūsų miestai yra užteršti kietosiomis dalelėmis ir išaiškėjo, kad neveikia kontrolė, – sakė pirmininkė. – Ir tai prisideda prie to, kas vyksta. Turime užterštus upes, ežerus, ypač tuose rajonuose, kur vyksta intensyvi žemdirbystė.“

Tad ne veltui Europos aplinkos agentūra savo 2019 m. ataskaitoje „Aplinkos būklė“ paskelbė, kad Europa nepasieks savo 2030 m. tikslų, jei per ateinančius 10 metų nesiims skubių veiksmų, kad išspręstų nerimą keliančio masto biologinės įvairovės nykimo, didėjančio klimato kaitos poveikio ir gamtos išteklių pereikvojimo problemas. Ataskaitoje teigiama, kad Europa susiduria su beprecedenčiais aplinkos iššūkiais, kuriuos būtina neatidėliotinai spręsti. Tačiau ataskaitoje sakoma, kad pagrindo optimizmui yra – visuomenė vis sąmoningiau suvokia būtinybę pradėti kurti tvarią ateitį, diegiamos technologinės inovacijos, gausėja bendruomenės iniciatyvų, taip pat stiprinami ES veiksmai, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas.

„Taigi, ateinantis dešimtmetis skirtas tam, kad keistume savo gamybos būdus, kad keistume savo vartojimo būdą, kad net keistume gyvenseną. Tai yra pagrindas, – įsitikinusi L. Paškevičiūtė. – Turime tvarkytis su plastiko tarša, užtikrinti, kad plastikai būtų perdirbti. Turime padaryti daug namų darbų, kad būtų tausojama aplinka. Nors kartais daug sakome, kad viskas blogai, bet šiuo atžvilgiu matyti ir galimybių ekonomikos augimui. Žinoma, dėl koronaviruso daug kas keičiasi, teks peržiūrėti planus, požiūrį.“

Anot pašnekovės, koronaviruso akivaizdoje vienas svarbių uždavinių yra negrįžti į taršos lygį, o jį mažinti. Tam turės įtakos ne tik kiekvieno iš mūsų sąmoningumas, bet ir vadinamasis sistemos sąmoningumas: nes aš galiu kiek nori būti sąmoningas ir rūšiuoti plastiką, bet jeigu jis nėra pakankamai švarus, perdirbamas ir dar nėra pakankamai naudojamas gamyboje, tai mano rūšiavimas taps ribotas.

Kovo 20 d. turėjęs vykti mitingas „Maršas už gamtą“ nukeltas dėl koronaviruso grėsmės. Per mitingą planuota paskelbti naujų aplinkosaugos idėjų ir priesakų manifestą (gamtosaugos strategiją artimiausiam dešimtmečiui), tačiau, anot L. Paškevičiūtės, kol kas tai nebus padaryta. „Ką mes dabar visi patiriame, yra tarsi galimybė būti vieningiems viruso akivaizdoje, ir mums reikės būti vieningiems sprendžiant užklupusias aplinkosaugines problemas“, – teigė ji.

„Maršą už gamtą“ rengė visuomenininkų spiečius: Baltijos aplinkos forumas (Punios šilo judėjimas), Šimonių girios iniciatyvinė grupė, Aplinkosaugos koalicija, Miško festivalis, „Fridays For Future Vilnius“, Lietuvos ornitologų draugija, bendrija „Atgaja“, teatras „Utopija“. Prie judėjimo jungiasi: Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, iniciatyva „Gelbėkime Vilniaus medžius“, Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, VšĮ „Rūpi“, Labanoro klubas, Lietuva už cirką be gyvūnų.

„Mums reikia naujo kokybiško požiūrio“

KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja doc. Violeta Kaunelienė su ironija teigia, kad mes turime ambicijų kolonizuoti Marsą, tačiau vargu ar pavyktų ten sukurti tokias sąlygas, kokias turime čia. Privalome branginti Žemę ir suvokti, kad jos ištekliai yra riboti, ką jau kalbėti apie gėlo vandens prieinamumą.

„Harvardo universiteto tyrėjų skaičiavimu, net ir esant maksimaliam produktyvumui, kai visi užauginami grūdai skiriami žmonėms pamaitinti (vietoj to, kad jie atitektų galvijams, nes tai yra neefektyvus būdas augalų energiją paversti maisto energija), dabartiniai 1,4 mlrd. hektarų ariamos žemės galėtų išmaitinti maždaug 10 mlrd. žmonių. Taigi kalbant apie maistą, 10 mlrd. yra viršutinė gyventojų skaičiaus riba. Kadangi labai mažai tikėtina, kad visi sutiktų nebevalgyti mėsos, maksimali Žemės talpa, vertinant maisto išteklius, yra dar mažesnė“, – faktus vardijo mokslininkė.

Anot jos, pasaulyje gimstamumas artėja prie „pakeitimo lygio“, kai vienai moteriai vidutiniškai tenka 2,1 vaiko, kitaip tariant, vaikai pakeičia savo tėvus. Jei iki šimtmečio pabaigos šis lygis iš tiesų bus pasiektas, žmonių skaičius stabilizuosis ties 9–10 mlrd. Vadinasi, žmonijai stigs maisto, nebent imsime vartoti kitus baltymų šaltinius, pavyzdžiui, vabzdžius.

„Didžiausias iššūkis, šiuo metu tenkantis mūsų planetai, yra klimato kaita“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja doc. Violeta Kaunelienė

„Didžiausias iššūkis, šiuo metu tenkantis mūsų planetai, yra klimato kaita. Jau dabar mus vargina orų anomalijos, sparčiau plinta infekcinės ligos, randasi naujų ligų, siaubia uraganai. Pastarųjų skaičius per pastaruosius 30 metų išaugo triskart, – teigė doc. V. Kaunelienė. – Sutriko įprastas kritulių režimas ir, deja, regionams, kuriuose kritulių iškrisdavo nedaug, jų tenka dar mažiau, tuo tarpu kituose, beje, ir Lietuvoje, kritulių kiekis didėja. Vandens stygius politiškai įtemptuose regionuose, kaip Afrika ar Artimieji Rytai, gali privesti iki naujų karų.“

Aplinkosaugos specialistė nuogąstauja, kad pagrindo panikai dėl klimato yra ne mažiau, negu dėl koronaviruso – jei nesiimsime priemonių, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, neleisti visuotiniam atšilimui priartėti prie 2 °C, pasekmės gali būti katastrofiškos.

„Kita didžiulė aplinkosaugos problema – oro užterštumas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl oro taršos pasaulyje kasmet miršta apie 7 milijonus žmonių. Paradoksalu, bet dėl COVID-19 proveržio Kinijoje pritaikyto karantino sustojusi pramonė bei transportas sudarė galimybes išvysti žydrą dangų, kokio miestų gyventojai kinai jau seniai nebuvo regėję. Europoje oro tarša kasmet nusineša apie 600 tūkst. gyvybių, o metinės sveikatos apsaugos išlaidos oro taršos sukeltų ligų gydymui siekia 60 milijardų eurų, – sakė KTU aplinkosaugos specialistė. – Regis, atkakliai bandome nupjauti šaką, ant kurios sėdime patys. Mums reikia kokybiškai kito požiūrio. Naujai gimstantis jaunimo ir kiti judėjimai už planetos išsaugojimą tam teikia vilčių.“

MŪ inf