Kaunas. Kasmet visą balandį vykstantis nacionalinis miškasodis įtraukia didelę dalį visuomenės. Šiemet bus sudalyvavę daugiau nei 13 000 piliečių. Kai kuriems tai yra pirmasis medžio sodinimas. Šią prasmingą iniciatyvą kaip komandos formavimo veiklą renkasi ir vis daugiau įmonių. Šiemet miškasodyje jų dalyvauja apie 150.

Nacionalinis miškasodis, kurio centrinis renginys nuaidėjo balandžio 12 d., skirtas Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Pasodinta apie 1,5 mln. medelių, apsodintas beveik 500 ha plotas. Miškasodis vyko daugiau nei 40-tyje sodinimo vietų visoje šalyje. Kasmet jį organizuoja Valstybinių miškų urėdija kartu su Aplinkos ministerija.

Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės nuomone, miškininkai mato didžiulę šios iniciatyvos prasmę – tai puikus būdas puoselėti meilę gamtai ir miškui, supažindinti visuomenę su miškininkų kasdieniais darbais ir miškininkyste.

VMU savo regioniniuose padaliniuose sodinukus išaugina iš genetiškai patikimų sėklų. Jau trečius metus iš eilės yra sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema – tai yra sėjinukai auginami specialiuose konteineriuose. Per miškasodį sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių ir kitų.

Gera nuotaika, prasmingas darbas ir įtrauktas kolektyvas

Vienos nedidelės įmonės, diegiančios novatoriškus inžinerinius sprendimus miestų infrastruktūrai ir verslo erdvėms, atstovė Aistė Radzevičė pasakojo, kad kiekvienais metais jų įmonė ieško prasmingos savanoriškos vienos ar kelių dienų veiklos, kur galėtų kartu pabūti su kolektyvu, neformalioje aplinkoje pabendrauti ir kartu atlikti visuomenei naudingą veiklą.

Šiemet Jonavos r. 19 jų įmonės žmonių, padedami VMU specialistų, per daugiau kaip 2 val. pasodino apie 300 eglių ir 1 900 pušų (buvo numatyta tokia norma). „Labai širdimi jaučiame, kad čia mūsų miškas“, – šiltai sako A. Radzevičė.

VMU specialistas Kęstutis Bacvinka kartu su kolega miškasodžio savanoriams parodė sodinimo technologiją ir kaip ką daryti, papasakojo įdomių istorijų iš savo kasdienos. Kol jie dirbo, specialistai prižiūrėjo. Įmonės darbuotojai džiaugėsi, kad tai buvo geranoriški, draugiški, paslaugūs, smagūs žmonės, puikiai žinantys savo darbą.

„Lūkesčių neturėjom. Mums norėjosi pabūti kartu ir kad tas pabuvimas dar atneštų pilietinę naudą. Mums visą laiką būna smagu, daug juokaujame, o fizinis darbas, atsitraukus nuo kompiuterių, suteikia gerą nuotaiką. Be to, smagu nemokėti, smagu pasišaipyti, smagu vienas kitam padėti. Tikimės, kad buvom naudingi. Oras taip pat pasitaikė nuostabus“, – dalijosi emocijomis įmonės atstovė.

Paklausta, ar šis darbas nebuvo sudėtingas beveik visiems pirmą kartą sodinusiems medelius įmonės darbuotojams, A. Radzevičė pabrėžė, kad viskas vyko sklandžiai, gal vieniems greičiau, kitiems lėčiau. Merginos po kurio laiko perdavė kastuvus vaikinams, kurie kasė duobeles, o jos dėjo sodinukus. Visi dirbo nuoširdžiai ir entuziastingai.

Ankstesnių metų informacija rodo, kad daugiausia sodintojų sulaukia šalia didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos plytintys miškai.

Miškininkai atkuria ir dėl ligų ar kenkėjų iškirstus plotus

VMU Kazlų Rūdos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Ramūnas Mažėtis pasakoja, kad Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje nemažos apimtys, šiais metais planuojama įveisti apie 22 ha naujų miškų ir atkurti 640 ha buvusių iškirstų. Tokie plotai susidarė, nes užėjo stichinė nelaimė ir atsirado daug pažeistų medynų.

„Pradėjome sodinti jau gerokai anksčiau, kai tik pavasaris leido – kovo 12 d. Šiuo metu iš savo plano esam pasodinę 13 ha naujų miškų ir atkūrę 250 ha. Dalis darbų suplanuota ir rudenį. Iš numatytų pavasarį jau esam įvykdę 2/3 planų. Iš viso šiais metais pasodinsime apie 2 mln. (1 mln. jau pasodinta) sodmenų. Didžioji dauguma apie 70 proc. bus pasodinta pavasarį“, – vardija darbus ir skaičius vyriausiasis miškininkas.

Sodina įvairiai, atsižvelgdami ir į dirvožemį ir į tai, ką atkuria. Pušynai yra pakanti rūšis, tad stengiasi, kad jų nemažėtų. Didina ąžuolynų plotą. Apskritai sodina įvairių rūšių medžius: iš spygliuočių – pušis, egles, maumedžius, iš lapuočių – juodalksnių, šiek tiek klevų, liepų, kitų rūšių miško, pvz., obelų, krūmų, naudingų vabzdžiams ir miškų gyventojams.

„Nors stengiamės sodinti tik pačius geriausius ir viską atlikti teisingai, gamta padaro savo. Dažnai įtakos turi pavasario sausros, dėl kurių dalis sodmenų neprigyja, dėl to atsodiname rudenį ar kitą pavasarį. Ir šiemet iš ūkininkų girdime, kad sausra, tad tikėtina, kad prigis ne viskas“, – atviras R. Mažėtis.

***

Lietuvoje miškai užima apie 33,7 proc. šalies teritorijos, arba maždaug 2,3 mln. hektarų. Apie 50 proc. miškų priklauso valstybei, likusi dalis – privačiam sektoriui arba yra restitucijos procese. Vyrauja spygliuočiai (pušys ir eglės sudaro apie 57 proc. visų miškų), lapuočiai (beržai, juodalksniai, uosiai ir kt.) sudaro likusią dalį.