Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas grįžo prie laukinių gyvūnų ir migruojančių paukščių daromos žalos ir teisingesnio kompensavimo. Tačiau jokios pažangos šiuo klausimu nėra.

Vasaros pradžioje po daugybės ūkininkų skundų Seimo KRK pradėjo galvoti apie adekvačias kompensacijas už laukinių gyvūnų ir migruojančių paukščių padarytą žalą. Posėdyje komiteto nariai įpareigojo Aplinkos ministeriją kartu Žemės ūkio ministerija ir visomis suinteresuotomis organizacijomis paruošti naujas žalos kompensavimo taisykles ir pateikti Seimui. Tačiau jų kol kas nėra.

Kokių veiksmų ėmėsi Aplinkos ministerijos (AM), informavo Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė. Pasak jos, parengtas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo projektas, kuris leistų paprasčiau baidyti paukščius iš laukų, „bet teisinių aktų kūrybos procesas nėra greitas.“ Šios ministerijos specialistai taip pat yra užklausę kitų ES šalių, kaip jos sprendžia laukinių gyvūnų ir paukščių daromos žalos klausimą. Kol kas gauta nedaug atsakymų.

„Jautriausias yra žalos kompensavimo klausimas. Pasitikslinome su kolegomis, kurie dirba su ES parama – iš struktūrinių AM administruojamų fondų atlyginti laukinių gyvūnų ir paukščių padarytos žalos negalima, - teigė L. Čaplikaitė-Denisovienė. – Kalbant apie kompensavimą valstybės lėšomis – žvilgsnis daugiausia kryptų į aplinkos apsaugos rėmimo programą, iš kurios dabar kompensuojami vilkų ir stumbrų padaryti nuostoliai. Bet ta eilutė trumpa ir kažin, ar jos pakaktų kompensuoti ir paukščių padarytai žalai. Europos Komisija laikytųsi tokios nuomonės, kad gamtos apsaugos tikslams turėtų būti skiriamos KPP lėšos, tad naujuoju programavimo laikotarpiu svarstytina ir tokia kryptis.“

„Praeitą kartą diskutavome, kad gervių, gulbių ir žąsų padaryta žala siekia beveik 4 mln. eurų. Iš kur jūs ėmėte tokius didelius skaičius? Ar jie realūs?“ – AM atstovų klausė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Pasak L. Čaplikaitės-Denisovienės, tai preliminarūs skaičiavimai. Iš savivaldybių keletą metų rinkta informaciją, kokios yra žalos apimtys, bet ne visi ūkininkai kreipiasi dėl jos atlyginimo. Tačiau net jeigu būtų ir mažesnės sumos, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos eilutės, anot specialistės, būtų sunku rasti net ir milijoną žalai atlyginti.

„Ką gi, matome statistiką, bet sprendimo būdų nėra. Keistoka“, - konstatavo A. Stančikas. Jo manymu, ateityje nuostoliai tik didės, nes paukščių daugėja, tad ūkininkams ateityje gali tekti atsisakyti kai kurių ankštinių pasėlių, kuriuos labai mėgsta gervės.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius piktinosi, kad niekas taip ir neatsako į pagrindinį klausimą - iš ko bus atlyginama žala ir ar ji bus atlyginta 100 procentų? „Ją turi atlyginti ne KPP fondai ar Žemės ūkio ministerija, o Aplinkos ministerija. Niekada nepakelčiau rankos už tai, kad praskrendantys paukščiai būtų medžiojami, bet jų padaryta žala ūkininkams turi būti teisingai atlyginta“, - kalbėjo politikas. Jis ragino AM specialistus aktyviau dirbti su EK, kad atsirastų žalai atlyginti reikalingos lėšos: „Juk paukščiai migruoja ir tai yra bendras ES valstybių klausimas.“

Pasak A. Stančiko, jeigu migruojančių paukščių populiacijai jokios įtakos daryti nėra galimybių, tai vilkų populiaciją galima reguliuoti. Reikia tiksliai suskaičiuoti vilkus, nes šiandien pateikiama statistika labai abejotina, jų populiacija greičiausiai daug didesnė, negu sakoma.

KRK narys Petras Čimbaras praėjusią savaitę lankėsi ūkiuose, kur nuo vilkų jokios tvoros ir kitos priemonės neapsaugojo - vilkai įsibrovė į elektriniais piemenimis saugomus aptvarus ir išpjovė avis. Jis kėlė klausimą, ar tos apsaugos priemonės tokios efektyvios, kad joms įsigyti būtų skiriami pinigai?

Apsaugos priemonių nuo vilkų įsigijimas yra remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Šita priemonė sulaukė didelio susidomėjimo ir pirmuoju šaukimu buvo surinktos 123 paraiškos, bendra prašoma suma 527 tūkst. Eur. Priemonei iš viso skirta milijonas eurų.

Už vilkų padarytą žalą praėjusiais metais sumokėta 150 tūkst. Eur kompensacijų. Tad KRK nariams kilo pagrįstas klausimas, ar ne tikslingiau pinigus skirti realioms kompensacijoms už žalą, o ne neefektyviai naudojamai priemonei? „Ar ta priemonė skirta apsaugai nuo vilkų, ar tam tikroms firmoms užsidirbti pinigų? - tiesiai klausė A. Stančikas. – Juk žinome, kad nuo vilkų taip lengvai neapsisaugosi – prasikas per apačią, pralįs ar peršoks per viršų.“

Be to, visi sutinka, kad 150 tūkst. Eur išmokėtos žalos neatitinka realybės – ūkininkų nuostoliai daug didesni. Jeigu avis išpjovė šeštadienio naktį, niekas nelaukia pirmadienio, kad komisijai gaišenas parodytų.

Aplinkos ministerijos specialistai pripažino šią problemą ir teigė, kad projekte numatyta ūkininkui galimybė nelaukiant, kol atvažiuos komisija, įkelti nuotraukas į sistemą ir sutvarkyti gaišenas. O komisija atvažiuotų darbo dieną ir suformintų įvykį.

Posėdžio klausęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis piktinosi, kad tiek metų Aplinkos ministerija nieko nepadaro ir pasiūlė jos valdininkams nuvykti pasikonsultuoti į Švediją, kur viskas sutvarkyta ir sistema veikia. „O dabar – vilkams statome tvorą, tai paukščiams gal tinklus kokius tiesiame?“ – ironizavo J. Sviderskis.

Kaimo reikalų komitetas konstatavo, kad AM nenori ieškoti būdų, kaip kompensuoti žalą ūkininkams, o priemonėms skirti pinigai eina į niekur arba yra kažkam papildomas uždarbis. „Matyt, rudens sesijoje reikės teikti įstatymo pataisas, nes kitaip su AM nesusikalbėsime“, - reziumavo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

MŪ inf.