Vilnius. Aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos ragino Vyriausybę derantis su ūkininkais nedaryti kompromisų, dėl kurių gali nukentėti gamta. Per susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte sutarta kartu ieškoti pusiausvyros tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos. 

„Sutarėme, kad turime toliau kalbėtis dalyvaujant visoms pusėms. Mes sakėme, kad kelsime jau konkrečias priemones, konkrečius klausimus, kurie turėtų būti nagrinėjami, ir sutarėme, jog turi būti bendras susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti ūkininkų, aplinkosaugininkų atstovai, taip pat ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų atstovai, politikai“, – trečiadienį po aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų susitikimo su Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

„Priėjome prie tokios aiškios, bendros išvados, kad metas kalbėtis abiem pusėms“, – žurnalistams sakė premjerės patarėjas Dalius Krinickas.

Jis teigė nesutinkantis, kad iki šiol ūkininkų problemos buvo sprendžiamos neatsižvelgiant į aplinkosaugininkų nuomonę.

„Su tuo nesutikčiau (kad labiau išklausomi ūkininkai – BNS), išklausytos buvo abi pusės – su ūkininkais vyko susitikimas sausio 8 dieną, jis taip pat planuotas, per protestą, kuris vyko, tai vyko keletas susitikimų. (...) Su aplinkosaugos bendruomene vyko šiandien susitikimas, taip pat jis vyks su ūkininkais dar kartą, taip pat su abiem pusėmis“, – pabrėžė premjerės patarėjas. 

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad aplinkosaugininkai nenusistatę prieš ūkininkus, tačiau esą juos neatsižvelgti į aplinkosaugą skatina išmokų sistema. 

„Išmokų sistema skatina elgtis nedraugiškai. Kartais ūkininkas žino, kaip reikėtų elgtis, bet tiesiog dėl piniginio intereso išeina, kad jam neapsimoka. Tai yra tragedija“, – žurnalistams sakė L. Paškevičiūtė.

„Kiek reikia indėlio įdėti tam, kad javų lauką turėtum, kiek – gyvulininkystės ūkį, (...) Išmokos yra tokios, kad viską paskaičiavus iš tiesų apsimoka tiesiog suarti, turėti javų lauką ir gauti išmokas. Ir finansiškai apsimoka, ir žmogaus pastangų, kiek reikia įdėti, apsimoka, tai visos šitos dalelės nukreipia, kad mūsų žemės ūkis virsta ne mišriu, visokius maisto produktus tiekiančiu, o tiesiog į grūdininkystę orientuotu žemės ūkiu“, – kalbėjo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė. 

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis pabrėžė, kad turi būti skatinamas gamtai  palankus ūkininkavimas. 

„Kaimas ir ūkininkas turi būti. Jeigu ūkininko nebus, pievos apaugs krūmais ir taip pat tiems paukščiams bus nepalankus. Čia šnekama apie tai, koks ūkininkavimas turi būti skatinamas, kuris palankus ir gamtai“, – žurnalistams sakė jis.

Anot Ž. Morkvėno, bendras visų šalių susitikimas galėtų vykti prieš Velykas.

I. Hofmanas: ūkininkų ir aplinkosaugininkų tikslas išsaugoti gamtą – bendras

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, ūkininkų ir aplinkosaugininkų tikslas išsaugoti gamtą yra bendras.

„Aš nieko prieš tokius formatus ir susitikimus. Žemės ūkis – gamtos dalis ir mes nesame tikrai prieš, aplinkosauga mums tikrai svarbu ir mes kenčiame nuo klimato kaitos labiausiai. (...) Mes esame prieš, kai mes esame nepagrįstai kaltinami kažkuo arba mums dedamos gamtosauginės užduotys, dėl ko žemdirbiai, ūkininkai patiria sąnaudų, o už jas niekas nenori atlyginti“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas. 

Vis dėlto jis teigė nesutinkantis su aplinkosaugininkų teiginiais, kad dabartinė išmokų sistema skatina žemdirbius neatsižvelgti į aplinkosaugą. Anot I. Hofmano, problemos gilesnės, o išmokų Lietuvos ūkininkai gauna mažai, todėl jos daug įtakos nedaro. 

„Pačių išmokų dalies nesureikšminčiau apskritai ūkininkavime, nes Lietuva gauna mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, ta dalis nėra didelė. Pagrindinė problema, kalbant apie daugiametes pievas, yra gyvulininkystės ūkių likimas. Žmonės atsisako gyvulių dėl to, kad nebegali iš jų pragyventi, tuomet pieva tampa nereikalinga, pieva dėl pievos ir tada, be abejo, jis tą pievą suaria, nes gali tuomet iš to uždirbti daugiau“, – sakė ūkininkų atstovas.

„Deklaruojant daugiametes pievas išeina labai panašiai (paramos – BNS), kaip ir už javų deklaravimą, gal javų šiek tiek daugiau“, – teigė I. Hofmanas.