Londonas. Įvairių žolių, daržovių lysvės ir vešlūs žalumynai ant pastatų stogų yra dažnas reginys daugelyje pasaulio miestų.

Vis daugiau privačių įmonių ir miesto valdžios institucijų investuoja į ekologiškus stogus, nes mato didelę jų naudą, kuri apima energijos sąnaudų taupymą, potvynių rizikos mažinimą, miesto laukinės gamtos buveinių kūrimą, oro taršos mieste mažinimą ir net maisto gaminimą.

Jungtinėje Karalystėje jau 2017 m. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad žaliųjų stogų rinka kiekvienais metais ūgteli 17 proc.

Didžiausias pasaulyje žaliojo stogo ūkis 2020 m. bus atidarytas Paryžiuje ir prisidės prie panašių stogų ūkių Niujorke bei Čikagoje. O žaliųjų stogų Europos sostine laikomas Štutgartas, Vokietijoje. Singapūre žalieji stogai kuriami ir montuojami net ant autobusų.

Šie vis radikalesni projektai gali padėti miestams prisitaikyti prie ekstremalių iššūkių, su kuriais jie susiduria, pavyzdžiui, žaliosios erdvės trūkumas dėl plėtros ir gamtinių išteklių mažėjimas, rašo „World Economic Forum“.

Tačiau norint, kad tokie projektai būtų sėkmingi, labai svarbu miesto valdžios, mokslo institucijų ir įmonių parama bei palaikymas. Taip pat reikia gerai ištirti įvairius miestuose randamų ir pritaikomų stogo dangų variantus.

Auganti tendencija

Jungtinėje Karalystėje žaliųjų stogų iniciatyva kol kas dar nauja, tačiau jau 2008 m. parengtas modernus Londono plėtros planas sudaro galimybę daugiau nei dvigubai padidinti žaliųjų stogų plotą sostinėje.

Londonas davė pradžią, o Šefildo (Scheffield) ir Salfordo universitetuose sukurtos „gyvosios laboratorijos“, kurios padeda įvertinti situaciją ir praktiškai įgyvendinti žaliųjų stogų idėjas.

Vykdomi tyrimai rodo, kaip žali stogai, darydami pastatą tvaresnį, gali integruoti „gyvąsias (žaliąsias) sienas“, tvarias drenažo sistemas, kad būtų galima geriau valdyti vandenį, gatvės medžius.

Tyrimai taip pat rodo žaliųjų stogų socialinę vertę. Gydytojai vis dažniau rekomenduoja kenčiantiesiems nuo nerimo ir depresijos daugiau laiko praleisti lauke, sode. Be to, moksliniais tyrimais nustatyta, kad galimybė būti žaliosiose zonose suteikia geresnę gyvenimo kokybę demencija sergantiems žmonėms.

Šiaurės Amerikoje ekologiški žalieji stogai tapo viena iš prioritetinių tendencijų. Vis daugiau įrengiama ekstensyvių, prieinamų ir maistą auginančių stogų. Tam įtaką daro miesto vadovai ir politika. Pavyzdžiui, San Franciske įstatymais reikalaujama, kad nauji pastatai būtų su žaliaisiais stogais. Torontas (Kanada) taip pat vykdo politiką, skatinančią vystyti miesto ūkius ant stogų.

Šioms šalims aktualu statyti naujus inovatyvius pastatus, ant kurių būtų lengviau įrengti žaliuosius stogus. Vienas svarbiausių dalykų ant tokių stogų – gebėjimas kaupti ir paskirstyti vandenį, ypač auginant vaisius ir daržoves. Taigi, daug lengviau sukurti tokius įrengimus  naujesniuose pastatuose, kur viską galima apgalvoti dar tik projektuojant ir statant. Be to, svarbus ir stogo tvirtumas, nes ant tvirtesnio stogo galima auginti įvairesnius augalus, net tuos, kuriems reikia gilesnio žemės sluoksnio.

Nauja norma?

Pokyčius, kad ekologiški stogai taptų įprasti, turi inicijuoti valstybės institucijos ir privatūs subjektai. Asmenims, atsakingiems už pastatų priežiūrą, gali tekti įgyti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, kraštovaizdžio formavimo ir priežiūros, kai kuriais atvejais gali prireikti ir savanorių. Kiti svarbūs dalykai – drenažo sistemų įrengimas, sveikatos ir saugos reikalavimų laikymasis ir kt.

Norint įtikinti investuotojus, kad verta įrengti ekologiškus žaliuosius stogus, ekonominiai argumentai vis dar yra patys svarbiausi. Gamtos kapitalo terminas buvo sukurtas paaiškinti gamtos ekonominę vertę; pavyzdžiui, išmatuoti sutaupytus pinigus diegiant natūralius sprendimus, siekiant apsisaugoti nuo potvynių padarinių, prisitaikyti prie klimato pokyčių ar padėti žmonėms gyventi sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą.

Kadangi žaliųjų stogų vis daugėja, sukurti oficialūs standartai, užtikrinantys, kad jie būtų tinkamai suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrimi bei tinkamai veiktų. Tobulėjant mokslui ir technologijoms, kuriomis grindžiamas žaliųjų stogų vystymasis, atsirado naujų koncepcijos variantų.

Pavyzdžiui, „mėlynieji stogai“, kurie padidina pastatų gebėjimą sulaikyti vandenį ilgesnį laiką, kad jis greitai nenutekėti – tai labai svarbu esant smarkesniems krituliams. Taip pat yra žaliųjų stogų su saulės baterijomis ir „rudųjų stogų“, kurie yra natūralesnio pobūdžio ir maksimaliai padidina biologinę įvairovę.

Jei ši tendencija išliks, tai gali sukurti naujų darbo vietų ir gyvybingesnę bei tvaresnę vietos maisto ekonomiką. Vis dar yra kliūčių, kurias reikia įveikti, tačiau turimi duomenys rodo, kad žalieji stogai gali padėti miestams darniai veikti ateityje. Norint, kad žalieji, mėlynieji, rudieji ir maistą gaminantys stogai būtų įprasti visame pasaulyje, sėkmės istorijas reikia išanalizuoti ir pakartoti kitur, - rašo „World Economic Forum“.

MŪ inf.