Vilnius. Žemdirbius toliau neramina vandens telkinių apsaugos klausimai. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu ne kartą svarstytas GAAB 4 standartas ir raginta apskirtai peržiūrėti, kokia veikla tokiuose ruožuose galima. Aplinkos ministras sutinka, kad kai kur reglamentavimas per griežtas, ir tikina, jog jau planuojamos teisės aktų korekcijos.

Be kitų aktualių klausimų, apie vandens apsaugą ir iš to kylančius reikalavimus ar suvaržymus žemdirbiams kalbėta ir šią savaitę vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos posėdyje.

Su ūkininkais susitikęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas dar kartą priminė, kad pakrantės juostos prie upių suskirstytos zonomis: iki 20-jo kilometro imtinai – 3 m, nuo 21-jo iki 100-ojo kilometro – 10 m, nuo 101-ojo kilometro iki upės žiočių ar valstybės sienos – 30 metrų.

Jis sutiko, kad problemų šioje srityje dar yra ir būtinos teisės aktų korekcijos.

„Ką mes dar planuojame iki deklaravimo padaryti? (...) Palengvinti režimą – kas tose apsaugos zonose ir juostuose leidžiama. Kai kur yra labai daug neaiškumų. Pripažįstame, kad dabar Įstatymas per griežtas, planuojame iki balandžio 15 d. jį pakeisti ir palengvinti“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Jo teigimu, planuojama keisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dalies straipsnių nuostatas, vasario antroje pusėje numatomos pataisos turėtų būti suderintos su socialiniais partneriais.

Vandens apsauga numatyta ir GAAB 4. Praėjusią savaitę savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas svarstė, kad su šiame GAAB numatytu draudimu dirbti žemę Lietuva yra tarp mažumos valstybių narių.

Portalas manoūkis.lt pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), ar šiemet planuojamos GAAB 4 korekcijos, ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus praėjusią savaitę pateiktame atsakyme teigiama, kad GAAB 4 keitimas neplanuojamas.

„Nepaisant to, kad sausio 30 d. Aplinkos ministerija patvirtino įsakymo „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, kuriuo pakeitė juostų nustatymo tvarką, ši tvarka visiškai įsigalios tik patvirtinus atitinkamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapius.

Tikėtina, kad tai įvyks tik po šių metų deklaravimo. Pabrėžiame, kad paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juosta labai svarbi aplinkosaugos atžvilgiu, nes saugo vandens telkinius nuo pavojingų medžiagų patekimo, maistinių medžiagų išsiplovimo, krantų erozijos ir užtikrina pakrančių ekosistemų stabilumą“, – rašoma Ministerijos atsakyme.

Ministerija taip pat primena, kad pernai privalomos apsauginės juostos buvo tik prie nesureguliuotų vandens telkinių. Nuo šių metų 3 m juostos jau privalomos ir prie sureguliuotų upelių, melioracijos griovių. 

Pasiteiravus, kodėl Lietuva pasirinko griežtą reguliavimą ir žemės dirbimas tokiuose ruožuose negalimas, ŽŪM priminė, kad tai reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

„Siekiant tinkamai įgyvendinti GAAB 4  standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, Negalima pažeidinėti nacionalinės teisės nuostatų, susijusių su ūkinės veiklos apribojimais vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje net 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Tvarus, mažiau išteklių naudojantis žemės ūkis gali prisidėti prie šios problemos mažinimo, o paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų apsauga ir priežiūra – viena iš priemonių sulaikyti maistines medžiagas ir sumažinti jų išsiplovimą į vandens telkinius, pradedant melioracijos grioviais, baigiant Baltijos jūra, kuri yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje“, – teigia Ministerija.