Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Aplinka, miškai
Keičiamas pakrančių apsaugos juostų nustatymas
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Aplinkos ministerija keičia Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir siūlo skirtingas apsaugos juostas nustatyti atskiriems upių ruožams.

Nustatant pakrantės juostą prie upių, siūloma taikyti trijų lygių pakrantės juostas: 3 metrų – prie visų upių nuo jų ištakų iki 20-ojo km imtinai; 10 metrų – prie visų upių jų atkarpose nuo 21-ojo iki 100-ojo km imtinai; 30 metrų – prie visų upių jų atkarpose nuo 101-ojo km iki upės žiočių ar valstybės sienos.

Šiuo metu pakrantės juosta yra vienoda per visą upės ilgį ir jos plotis priklauso nuo upės ilgio.

Bioversija 2024 07 09 m7

3 m pakrantės juostą ketinama nustatyti upių aukštupiuose iki 20-ojo upės kilometro ir taip ją suvienodinti su minimaliu ES numatytu reikalavimu prie visų vandentakių (įskaitant melioracijos griovius) išlaikyti ne mažesnes kaip 3 m apsaugos juostas, kuriose draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus.

Aplinkos ministerijos teigimu, upių aukštupiai pasižymi mažesniu vandeningumu, mažesne potvynių rizika, todėl teikiamas pasiūlymas sudarytų sąlygas racionaliau naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir suteiktų būtiną minimalią apsaugą vandens, pakrančių ekosistemoms nuo galimo neigiamo ūkinės veiklos poveikio.

Anot Ministerijos, vidurupyje upės vaga dažniausiai išplatėja, stiprėja krantų ardos procesai, didėja upės vingiuotumas, upių slėniai yra ryškesni, todėl nuo 21 iki 100 upės kilometro siūloma nustatyti 10 m pakrantės juostą. Čia platesnė pakrantės juosta užtikrintų ne tik apsaugą nuo taršos, bet ir saugotų krantų stabilumą, migracijos koridorių funkciją, sudarytų sąlygas rekreacijai. Prie vandeningų upių, kurios savo vidurupyje yra platesnės kaip 12 metrų, siūloma taikyti 30 metrų pakrantės juostą.

Plačiausią 30 m pakrantės apsaugos juostą siūloma taikyti prie ilgesnių kaip 100 km upių, jų žemupiuose nuo 101-ojo kilometro, kur upės vaga būna plačiausia, didėja potvynių tikimybė, formuojasi didelė ekotopų įvairovė. AM teigimu, tokių upių Lietuvoje yra 17.

Prie upių, kurių ištakos yra ne Lietuvos teritorijoje, siūloma taikyti vienodą pakrantės juostos dydį per visą upės ilgį - tokiu atveju kaimo vietovėse prie Nemuno, Neries, Merkio ir Šešupės būtų nustatyta taip pat didžiausia 30 m pakrantės apsaugos juosta per visą upės ilgį.

Projekte taip pat siūloma vandens telkinio apsaugos zoną prilyginti pakrantės apsaugos juostai prie pačių mažiausių upių - tais atvejais, kai upės ilgis yra 5 km ar trumpesnis. Tokiu atveju zonos plotis būtų 3 metrai.

AM pranešime teigiama, kad tokie pakeitimai inicijuoti atsižvelgiant į 2023 m. pavasarį vykusias diskusijas su žemdirbių, mokslo įstaigų, Žemės ūkio ministerijos atstovais, kurių metu buvo sutarta ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti pakrančių apsaugą su privačios nuosavybės naudojimu.

Pastabas ir pasiūlymus dėl pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo galima teikti iki sausio 15 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Ministerija pabrėžia, kad anksčiau parengti vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapiai, kurie turėtų nustatyti šias zonas ir juostas visoje šalyje, dar nepatvirtinti. „Per 2024 metus planuojama pradėti žemėlapių tvirtinimo ir savininkų informavimo procesą“, – portalui manoūkis.lt gruodžio pabaigoje teigė Ministerijos Strateginės komunikacijos vyr. specialistė Aistė Gadliauskaitė.

Šaltinis: AM, manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos