Kaunas. Įvairių pieno gamintojų asociacijų, kooperatyvų nariai ir ūkininkai dar turi pastabų dėl mėšlo laikymo reikalavimų. Jie išsakė ne itin pozityvią nuomonę ir dėl rengiamos pieno strategijos.

Žemės ūkio rūmams priklausančios pieno gamintojų organizacijos nuotoliniame posėdyje dar kartą diskutavo dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų. Nors svarstant praėjusių metų gruodžio pradžioje nueinančios valdžios pasirašytą mėšlo tvarkymo aprašą ūkininkams padaryta daug nuolaidų, tačiau jie dar turi argumentų dėl reikalavimo aplink mėšlo krūvas daryti pylimą.

Tiesa, ir šiuo klausimu Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos pasiūlė kompromisą – vietoje numatyto reikalavimo supilti 50 cm aukščio pylimą aplink laukuose laikomą mėšlą liko 30 cm. Pylimas numatytas tam atvejui, jeigu dėl didelio kritulių kiekio srutos nespėtų susigerti į 20 cm pasluoksnį.

Reikalavimas apjuosti mėšlo laikymo vietą pylimu – perteklinis

Rengiamame dviejų ministrų įsakyme dėl „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo numatoma, kad, ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas 20 cm durpių arba smulkintų (nesmulkintų) šiaudų, medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis (pasluoksnis) srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, atskirtu nuo mėšlo rietuvės.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovai Viktorija Švedienė ir Edvardas Gedgaudas, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos direktorė Regina Bernatonienė, kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius, Telšių r. ūkininkė Zita Dargienė ir kiti įsitikinę, kad reikalavimas supilti 30 cm aukščio pylimą yra perteklinis.

„Tam pylimui reikės arba iš kažkur žemių atsivežti, arba su geru plūgu suarti. Tai bus sunku techniškai įvykdyti. Jeigu padarytas geras pasluoksnis, srutos susigers. Svarbu užtikrinti, kad neterštume gruntinių vandenų“, - kalbėjo J. Kuzminskas, o jam antrinusi Z. Dargienė klausė, kaip reikėtų tą pylimą sukasti ant pašalusios žemės?

E. Gedgaudas teigė, kad jeigu bus gerai padarytas pasluoksnis, jo visiškai užteks: „Pylimo nereikia, nes jis greičiausiai ir neatliks numatytos funkcijos, juk viskas susigers į paklotą. Be to, pylimą gali tekti daryti vis kitoje vietoje, gadinsime dirvą, naudosime kurą, bet efekto tai neduos. O jeigu bus stichiniai lietūs, nepadės niekas.“

R. Bernatonienė pridūrė, kad mėšlas turės būti uždengtas, o tai irgi apsaugos nuo kritulių.

M. Petkevičius atkreipė dėmesį ir į dar vieną punktą. Dabartiniuose reikalavimuose rašoma, kad asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sąlyginių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti rietuvėse prie tvartų. Tačiau nuo 2024 m. taip kaupti mėšlą galės tik iki 50 SG laikantys ūkiai.

„Ką turės daryti tie ūkininkai, kurie turi rietuves ir laiko daugiau kaip 50 SG? Reikia palikti taip, kaip yra, nes šis pakeitimas jokios naudos neatneš. Mėšlas vis tiek bus kaupiamas ar vienoje, ar kitoje rietuvėje“, - teigė kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas.  

Tad nutarta dar kartą derėtis su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis dėl galimybės atsisakyti reikalavimo pilti pylimą ir dėl teisės tirštąjį mėšlą kaupti rietuvėse prie tvartų ūkiams, laikantiems daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių.

Paramos pieno ūkiams scenarijai nesužavėjo

Pieno gamintojų organizacijų nariai aptarė pieno perdirbėjų iniciatyva užsakytą ir valdymo konsultacijų įmonės CIVITTA parengtą pieno sektoriaus vystymosi strategiją ir galimus paramos skyrimo scenarijus, siekiant pieno gamybos augimo.

2021-2027 m. laikotarpiu pieno sektoriui numatyta skirti 160 mln. Eur paramos investicijoms į žemės ūkio valdas. Parama bus iš KPP ir EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonė dėl COVID-19 sukeltos krizės) fondo lėšų.

CIVITTA pateikė 4 galimus paramos skyrimo scenarijus: I - parama skiriama visiems ūkiams lygiomis dalimis; II - parama skiriama visiems ūkiams, santykinai pagal turimą karvių kiekį; III - parama skiriama atsižvelgiant į darnų sektoriaus augimą, pieno gamintojų lūkesčius; IV - parama skiriama atsižvelgiant tik į investicinį efektyvumą.

Dėl šios strategijos ir paramos skyrimo kriterijų ŽŪR nariai išsakė nemažai kritikos, neigiamų vertinimų. Vis dėlto jie „su išlygomis“ nutarė pritarti trečiajam scenarijui, pagal kurį 2030 m. pieno gamyba Lietuvoje turėtų padidėti iki 1,5 mln. t per metus, vidutinis šalies primilžis pasiektų 7,5 t, o vidutinis finansavimas vienam ūkiui siektų 627,9 tūkst. Eur.

Šią pieno sektoriaus strategiją svarsto visi jo dalyviai ir jų pasiūlymai bus pateikti kitą savaitę.

MŪ inf.