Vašingtonas. Vis labiau šylant planetos klimatui Arkties teritorijoje sparčiai tirpsta amžinas įšalas, o išsilaisvinęs gyvsidabris įvairiomis formomis patenka į vandenį, dirvožemį, orą. Toksiniai junginiai gali pakenkti laukinei gamtai ir net užteršti žmonių mitybos grandinę.

Naujojo Hampšyro universiteto (JAV) mokslininkai savo tyrime, paskelbtame mokslo leidinyje „Geochemical Perspectives“, ištyrė gyvsidabrio persiskirstymą: judėjimą iš įšalusio dirvožemio į aplinką Švedijos Abisko mieste, esančiame apie 250 km nuo poliarinio rato. Jie pastebėjo, jog dėl klimato kaitos keičiantis kraštovaizdžiui aplinkoje žymiai padidėja neurotoksino metilgyvsidabrio kiekis.

„Mūsų tyrimai rodo, jog Arkties laukiniams gyvūnams, tokiems kaip paukščiai ir žuvys, padidėja toksikozės, kuri gali paveikti dauginimąsi ir populiacijos dydį, rizika. Taip pat kyla pavojus žmonėms, kurie valgys metilgyvsidabriu užterštą laukinių gyvūnų ir žuvų mėsą“, – sakė viena iš tyrimo autorių Florencija Feinstok (Florencia Fahnestock).

Mokslininkai išsamiai ištyrė, kokią įtaką klimato kaita turi skirtingų gyvsidabrio formų (dujinio, kietojo, metilo) išsiskyrimui į aplinką ir kaip šis cheminis elementas virsta toksiškiausiu, lengviausiai patenkančiu į gyvus organizmus. Šiuo tikslu tyrėjai vertino įvairius kraštovaizdžius: amžino įšalo teritorijas, pusiau atšilusias vietas, vadinamas pelkėmis, vandens tvenkinius, užpildytus iš tirpstančio sniego susidariusio tekančio vandens, ir kūdras visiškai atšilusiose zonose.

Ištyrus orą, vandenį ir dirvožemį nustatyta, jog didžiausia metilgyvsidabrio koncentracija susidaro pelkėse. Šio toksiško junginio nėra amžino įšalo žemėje, jis susidaro tik šylančiose ir vandeningose teritorijose.

„Neturime informacijos apie tai, kaip gyvsidabris pasklinda ekosistemose. Tai gali priklausyti nuo to, kur ganosi sausumos gyvūnai, tačiau negalima paneigti, jog augalai, augantys tokioje atšylančioje aplinkoje, gali sukaupti toksiškai veikiančių gyvsidabrio junginių“, – sakė prof. Džiuli Breis (Julie Bryce).

Gyvsidabris natūraliai išsiskiria į atmosferą iš ugnikalnių, degant miškams ir dėl klimato pokyčių, taip pat tam įtakos turi iškastinio kuro ir aukso gavyba. Nors šis tyrimas apžvelgė gyvsidabrio kiekio pokyčius Arktyje, mokslininkai teigia, kad panašus elemento virsmas iš neutralios į toksišką formą gali vykti ir kitose vietose. Susidarę junginiai pernešami vandens ir oro srautų toli nuo pirminio šaltinio. Tokiu būdu didėja tikimybė, jog gyvsidabris pateks į žuvų, paukščių, laukinių gyvūnų organizmą, taigi, ir į žmonių mitybos grandinę.

MŪ inf.