Basf 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 19 m1
Aplinka, miškai
Smilgos želdiniuose – gražu ir labai madinga

Raseiniai. Natūralistinio stiliaus varpinių augalų želdynai išpopuliarėjo Olandijoje prieš dvidešimtmetį ir buvo pavadinti „olandiškąja banga“. Pirmieji Lietuvoje puošniaisiais žolynais susidomėjo raseiniškiai gėlininkai Viktorija ir Kęstutis Vyšniauskai.

Prieš 23 metus gėlininkai Vyšniauskai pirmuosius dekoratyvius varpinius augalus įsigiję iš Lietuvos botanikos sodų, po to jų naujienas siuntėsi iš Europos ir JAV botanikos sodų bei kolekcininkų. Nustatę, kurie augalai gerai žiemoja ir yra nereiklūs auginimo sąlygoms, raseiniškiai gėlininkai juos pradėjo dauginti ir platinti.

Visus augalus Vyšniauskai augina atvirame grunte žiemai niekuo nedengdami. Augintojai šitaip praranda dalį bandomų augalų, tačiau išlikę yra tikrai atsparūs Lietuvos sąlygomis. Šiuo metu gausioje kolekcijose per 5 000 rūšių ir veislių daugiamečių žolinių augalų.

Bioversija 2024 04 15 m7

Tėvai meilę gėlėms įskiepijo ir dukrai – Sigridai Urbienei, kuri savarankiškai sukaupė vertingą daugiamečių gėlių, varpinių ir naudingų augalų kolekciją.

Dekoratyvumas išlieka rudenį ir žiemą

Didžioji dalis siauralapių varpinių augalų priklauso miglinių (Poaceae) šeimai. Dekoratyvūs varpiniai augalai labai įvairūs – žemi, vidutinio aukščio, skirtingomis kero formomis ir spalvų gama.

Dabar iš žolynų apželdinimui populiariausi miskantai, melvenės, soros, lendrūnai, barzdūnai, viksvos, bet dar yra nemažai ir kitų, mažiau žinomų puošnių varpinių augalų – soruolių, kelerijų, ašuočių, drėbūnų, mėlitų. Kuriamos naujos žolynų veislės, gamtoje ieškoma dekoratyvių rūšių. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje introdukuota daug naujų kultivarų ir mūsų augyne dauguma jų buvo išbandyta.

Viktorija Vyšniauskienė tarp varpinių augalų

Pasak V. Vyšniauskienės, „olandiškos“ bangos gėlynai suteikia kuriamai aplinkai paprastumo, ramybės ir priartina prie natūralios gamtos. Siauralapiai varpiniai augalai, pasipuošę kukliomis šluotelėmis, neturėdami ryškių žiedų, atrodo lengvi ir dera su daugiamečiais žydinčiais augalais: astrūnais, saulakiais, saulainėmis, kraujažolėmis, kraujalakėmis, šalavijais, snapučiais, bandreniais, zundomis ir kt.

Vasarą ir rudenį atsiskleidęs varpinių augalų grožis neskuba išnykti ir net žiemą, apšerkšnijus augalams ir iškritus sniegui.

Miskantai stebina augimo galia

Miskantai (Miscanthus) – tai aukšti dekoratyviniai varpiniai augalai, sutinkami Europos soduose ir pas mus sodybose bei miestų erdvėse. Pasak V. Vyšniauskienės, apželdinimui dažniausiai naudojamos kininio miskanto (M. sinensis) veislės ir žemojo miskanto (M. oligostachyus) veislė Nanus Variegatus, o aukštasis miskantas (M. x giganteus) auginamas biokurui.

Aukštaūgės veislės auga aukštais, 2–2,5 m aukščio, grakščiais kerais. Iš jų auginamos puošnios ir gerai žiemojančios veislės: Prof. Richard Hansen – rausvomis varpomis, Silberfeder – geltonai sidabrinėmis varpomis, Malepartus – labai didelėmis raudonomis varpomis, Rossi – 3 m aukščio kerai pasipuošę didžiulėmis, sidabriškai rožinėmis blizgančiomis varpomis.

Miskantai:kairėje – Malepartus, dešinėje – Droning Ingrid

Šluotelių ir lapijos įvairove nenusileidžia kiek žemesnio stoto, 1,5–1,7 m aukščio, veislės: Ferner Osten – varpos stambios, raudonos, žydėjimo metu nusidažo ryškiai kaštonine spalva, Flamingo – svyrančiomis, rožinėmis varpomis, Purple Fall – varpos rausvos, vėliau pasidaro šviesios.

Margalapiai miskantai gėlynus puošia savo margais, ryškiais, skersai geltonai dryžuotais lapais: Zebrinus – platesniais svyrančiais, Strictus – siauresniais, augančiais stačiai. Strictus kerai geriau žiemoja, o Zebrinus augalai šaltomis žiemomis truputį apšąla, bet pavasarį vėl atželia.

Gėlynuose. kur pageidaujama žemų miskantų, visada nepakeičiama puošni žemojo miskanto (M. oligostachyus) veislė Nanus Variegatus, išauganti iki 60–80 cm aukščio, vasarą dekoratyvi baltai dryžuotais lapais, o rudenį puošniomis šluotelėmis ir oranžiniais atspalviais nusidažiusiais lapais. Gerai auga tiek saulėtoje vietoje ir pakelia sausras, tiek daliniame pavėsyje ir drėgnesnėje dirvoje. Puikiai žiemoja Lietuvoje, mat kitos žemojo miskanto veislės sėkmingai peržiemoti gali tik po sniego patalais. Augalai plečiasi, bet ne piktybiškai.

Melvenės nebijo stiprių vėjo gūsių

Apželdinimui plačiausiai naudojama melsvosios melvenės (Molinia caerulea) porūšiai ir veislės. Šie varpiniai augalai želdynuose vertinami dėl purių, patrauklių šluotelių, tvirtų stiebų ir nereiklumo auginimo sąlygoms. Jos vienintelės iš pas mus auginamų dekoratyvinių žolinių augalų, kurių stiebai neturi bamblių, todėl nebijo stiprių vėjo gūsių.

Puošniai atrodo aukšti, 2–2,4 m aukščio, Cordoba, Karl Foerster, Transparent, Windspiel, Skyracer kerai; vidutinio aukščio, iki 1 m - Moorhexe ir žemi, 0,6-0,8 m aukščio – Claerwen, Combyris Gow, Edith Dudszus bei daugelis kitų melvenių veislių. Melvenės auga kompaktiškais, stačiais kerais: Moorhexe, į viršų platėjančiais Edith Dudszus, grakščiai svyrančiais Cordoba. Reta, viena gražiausių melvenių veislių Combyris Gow išsiskiria tamsiai žaliais lapais su ryškiai geltonomis juostomis ir puriomis, rudomis šluotelėmis.

Melvenė

Rudenį melvenės gražiau atrodo, kai auginamos aikštelėse užuovėjoje negu atvirose, vėjo prapučiamose vietose. Šie ilgaamžiai augalai, mėgsta drėgmę, todėl gali augti vandens telkinių pakrantėse, taip pat gerai jaučiasi ir sausesnėje dirvoje. Gerai žiemoja, dauginami pavasarį kero dalijimu.

Soros lengvai ištveria sausras

Gėlynuose dažniausiai auginamos rykštėtosios soros (Panicum virgatum) atspariausios ir gražiausios veislės: Northwind – grakščiais 1,4–1,6 m aukščio kerais ir Heavy Metal – to paties aukščio, stačiais kerais, melsvais lapais ir rausvomis šluotelėmis. Labai puošni Panicum amarum veislė Dewey Blue. Ji mėlyniausia iš visų sorų. Kai kurių sorų veislių gražūs tik jauni kerai, o senesni linkę išvirsti.

Soros geriausiai auga lengvoje, ne itin derlingoje dirvoje, nemėgsta užmirkstančių vietų. Lengvai pakelia sausras, auginamos be papildomo tręšimo. Toje pačioje vietoje gali augti 5–6 metus, po to pavasarį kerai dalinami ir persodinami.

Lendrūnai mėgsta saulėtas vietas

Natūralistinio stiliaus gėlynuose iš lendrūnų (Calamagrostis) auginamos smailiažiedžio lendrūno (C. acutiflora) veislės 1,4–1,8 m aukščio, augančios kompaktiškais, stačiais, neišgulančiais kerais, kurie anksti atželia pavasarį – Karl Foerster,Avalanche, Overdam, England. Korėjinis lendrūnas (C. brachytricha) dar puošnesnis už smailiažiedį, 1,5 m aukščio, vienas iš gražiausių vidutinio aukščio varpinių augalų. Žydėti pradeda vėliau už kitus lendrūnus, tik rugpjūčio mėnesį.

Lendrūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, puikiai prisitaiko prie įvairaus tipo dirvožemio, atsparūs šalčiui. Vienoje vietoje gali augti 7–8 metus.

Korėjinis lendrūnas

Barzdūnai atsparūs šalčiui

Želdynuose tinkamiausios kupstinio barzdūno (Schizachyrium scoparium) veislės: Explosion – pilkšvai melsvais lapais, The Blues – melsvais žaliais lapais ir mėlynais ir purpuriniais stiebų tarpubambliais bei kitos veislės.

Minėtų augalų šluotelės išauga 50–80 cm aukščio ir rudenį atsispindi ryškialapės lapijos fone. Šie ilgaamžiai, saulėtų vietų augalai itin pakantūs sausroms, gali augti lengvose, smėlingose dirvose, atsparūs šalčiui. Persodinama kas 6–8 metus.

Hakonės auga pusiau pavėsyje

Hakonės – ilgaamžiai, pavėsingų vietų augalai. Gentyje esanti vienintelė hakonės rūšis – didžioji hakonė (Hakonechloa macra) itin mėgstama natūralistinio stiliaus gėlynuose. Gerai auga mažiau saulės apšviestoje vietoje, drėgnoje, derlingoje dirvoje.

Mediopicta – žaliais, gelsvai dryžuotais lapais sudaro gražius, 30–35 cm aukščio, svyrančius ilgaamžius kupstus. Yra hakonių veislių geltonais, žaliais, geltonai dryžuotais lapais. Hakonės gali augti ir saulėtoje vietoje, kai dirvoje pakanka drėgmės. Atsparios žiemą.

Kuklių varpų kupetos, grakšti kero forma, elegantiška ir grafiška lapija sujungia į visumą vasaros žiedus ir rudens spalvas

Jei norisi ryškių spalvų

Puošnus ir spalvingas augalas gėlynuose – ritininė imperata (Imperata cylindrica). Už rūšinius augalus žymiai dekoratyvesnė ryškiaspalvė veislė Red Baron, kurios lapai pavasarį dygsta žali, vėliau, nuo birželio pradžios, pasidaro ryškiai raudoni. Tai pats raudoniausias, 30–40 cm aukščio, Lietuvoje žiemojantis varpinis augalas. Tinkamiausia lengvesnė, laidi vandeniui, derlinga dirva ir saulėta ar pusiau pavėsinga vieta. Dauginama pavasarį.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos