Stokholmas. Pasauliui šiurpą keliančiu įspūdingu serialu „Černobylis“ vėl priminus apie atominę katastrofą, atgijo ir kitos praeities žaizdos.

Praėjus net 33 metams radiacija išlieka problema tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje, ypač ūkininkams, rašo „Forbes“.

„Kas būtų manęs, kad mažas šiaurinės Norvegijos kalnų kaimas gali nukentėti nuo branduolinės avarijos Europoje. Tą naktį buvome bejėgiai. Černobylio avarija rodo, kad mūsų maisto gamyba yra pažeidžiama“, – valstybiniam transliuotojui NRK sakė ūkininkė Laila Hoff.  

Ji pasakojo, kad visa jos ūkyje pagaminta mėsa turėjo būti naikinama pirmąjį pusmetį po avarijos. Tačiau net ir dabar gyvuliams 37 Norvegijos savivaldybėse atliekami testai prieš juos skerdžiant. Vienas mokslininkų teigia, kad reikės dešimtmečių, kol tokia kontrolė nebebus būtina.

Radioaktyvioji medžiaga cezis-137 suyra tik per daug metų. Žemėje vis dar egzistuoja Černobylio avarijos paveiktos teritorijos, įskaitant didelę Norvegijos ir Švedijos dalį. Medžiagą iš dirvožemio perima augalai ir grybai, kuriuos savo ruožtu ėda avys, elniai ir kiti ganomi gyvuliai.

Po 1986 m. Įvykusios nelaimės cezis-137 paplito daugelyje Šiaurės ir Vidurio Skandinavijos šalių. Oro sąlygos buvo tokios, kad Norvegija ir Švedija buvo tos šalys, kurios labiausiai nukentėjo už Sovietų Sąjungos ribų. Taip atsitiko daugiausia dėl kritulių.

Radiacija paveikė augmeniją įvairiais laipsniais, tačiau taip pat lėmė ganomų gyvūnų, visų pirma avių ir elnių, radioaktyvumą. Po avarijos šiaurinių elnių mėsoje buvo išmatuota iki 40 000 bekerelių kilogramui (Bq/kg), o avių mėsoje - iki 10 000 Bq / kg. Norvegijos valdžios institucijos nustatė aukščiausią leistiną mėsos kiekį tik 60 Bq/kg, o augintojai turėjo šerti gyvūnus neužterštais atsivežtiniais pašarais. Šis procesas, kai gyvuliai šeriami iš užterštų ganyklų ne radioaktyviais pašarais, siekiant sumažinti mėsos arba pieno radioaktyvumą, turi net atskirą pavadinimą nedfôring.

Norvegijos žemės ūkio ir maisto ministerija po avarijos suskirstė šalį į keturias sritis, susijusias su nedfôring: stebėjimo, laisvosiomis, veiksmų ir apsaugos zonas. Iš pradžių buvo 145 savivaldybės, kuriose turėjo būti kontroliuojami gyvūnai. Šiandien jų sumažėjo iki 37. Jei radioaktyvusis kiekis viršija saugią ribą, ūkininkai turi atidėti skerdimą, kol lygis sumažėja.

2017 m. Švedijoje medžiotojai aptiko laukinių šernų bandą, kurių kūnuose užfiksuota spinduliuotė buvo daugiau nei dešimt kartų didesnė už saugų lygį. Aplinkosaugininkai teigė, kad tai aukščiausias lygis, kada  nors užfiksuotas Švedijoje. Šernai žemėje ieško maisto, o cezis laikosi žemėje. Elniai ir briedžiai maitinasi krūmais, todėl cezio lygis pas juos mažesnis.

Norvegijoje radioaktyvumo lygis laikui bėgant sumažėjo, tačiau vis dar yra išimčių. Pernai mėsoje ir piene nustatytos radioaktyvumo lygis staiga padvigubėjo. Manoma, kad tai atsitiko dėl neįprastai gausaus grybų derliaus tais metais. Grybai sugeba sugerti daug radioaktyvumo, iki 1000 kartų daugiau nei augalai.

Švedijos radiacinės saugos agentūra ramina, kad žmonės neturėtų labai jaudintis dėl radioaktyvaus maisto, nebent jie valgo daug grybų, elnių mėsos ir ežerų žuvų.

MŪ inf.